Kodėl vis daugiau namų savininkų renkasi grindinis šildymą?
Jei kada nors žiemos rytą išlipote iš lovos ir pirmasis žingsnis ant šaltos grindų plytelės privertė jus šoktelėti – žinote, apie ką kalbame. Šis paprastas, bet labai realus diskomfortas yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl elektrinis grindinis šildymas pastaraisiais metais tapo toks populiarus Lietuvoje ir visoje Europoje. Tačiau tai toli gražu ne vienintelė priežastis.
Elektrinis grindinis šildymas – tai sistema, kurioje po grindų danga ištiesiami specialūs šildymo kabeliai arba plėvelė, kuri, praleidžiant elektros srovę, generuoja šilumą. Ši šiluma kyla aukštyn ir tolygiai pasiskirsto po visą patalpą. Skamba paprastai? Iš esmės taip ir yra – bet, kaip ir bet kurioje technologijoje, čia yra niuansų, kuriuos verta suprasti prieš priimant sprendimą.
Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kaip veikia skirtingos elektrinio grindinio šildymo sistemos, kiek tai kainuoja, kada apsimoka ir kada – ne, bei ką reikia žinoti prieš pradedant montavimą. Jokio marketingo – tik praktinė informacija.
Šildymo kabeliai ar infraraudonoji plėvelė – kuo jie skiriasi?
Elektrinis grindinis šildymas nėra vienas produktas – tai kelios skirtingos technologijos, kurios veikia panašiu principu, bet turi savų privalumų ir trūkumų.
Šildymo kabeliai – tai seniausia ir labiausiai paplitusi technologija. Kabeliai gali būti viengyslio arba dvigyslio tipo. Viengyslio kabelio abu galai turi būti prijungti prie valdymo bloko, todėl jų montavimas šiek tiek sudėtingesnis. Dvigyslio kabelio vienas galas yra laisvas, todėl klojimas lankstesnis. Kabeliai paprastai įliejami į cementinę strypą arba klijų sluoksnį po plytelėmis. Jų galia paprastai svyruoja nuo 10 iki 20 W/m, o tarnavimo laikas – 25–50 metų, jei sistema sumontuota teisingai.
Šildymo kilimėliai – tai iš esmės tie patys kabeliai, tik jau pritvirtinti prie specialaus tinklelio tam tikru žingsniu (dažniausiai 5–10 cm). Jie lengviau klojami, ypač dideliuose plotuose, ir idealiai tinka po plytelėmis. Jų storis minimalus – apie 3–4 mm – todėl grindų lygis pakyla minimaliai.
Infraraudonoji šildymo plėvelė – tai plonytė (apie 0,3–0,4 mm) grafito arba anglies elementų plėvelė, kuri šildo infraraudonaisiais spinduliais. Ji neklijuojama į strypą, o klojama „sausai” – tiesiai po laminatu, vinilinėmis grindimis ar mediniu parketu. Tai ją daro idealia renovacijos projektams, kur nenorite kelti grindų lygio ar laukti, kol džius stripa. Tačiau yra ir minusas – plėvelė jautresnė mechaniniam pažeidimui, o jos montavimas po plytelėmis nėra rekomenduojamas (nors kai kurie gamintojai sako kitaip).
Praktinė rekomendacija: jei klojate plytelę – rinkitės kabelius arba kilimėlius. Jei klojate laminatą ar vinilą – plėvelė bus paprastesnis ir greitesnis sprendimas.
Kiek elektros sunaudoja grindinis šildymas ir kaip apskaičiuoti sąnaudas?
Tai klausimas, kurio niekas nenori praleisti, bet daugelis bijo užduoti, nes atsakymas gali būti nemalonus. Tad kalbėkime atvirai.
Elektrinis grindinis šildymas yra efektyvus šilumos paskirstymo būdas, bet tai nereiškia, kad jis yra pigus. Elektra Lietuvoje kainuoja brangiau nei dujos ar mediena, todėl naudoti elektrinį grindų šildymą kaip pagrindinį visos namo šildymo šaltinį – brangu. Tačiau kaip papildomas šildymas arba pagrindinis šildymas gerai izoliuotame name ar bute – visai kita istorija.
Skaičiuokime paprastai. Standartinis šildymo kilimėlis vonios kambariui (apie 4 m²) turi galią apie 60–80 W. Jei jis veikia 2–3 valandas per dieną, per mėnesį sunaudoja apie 4–7 kWh. Esant elektros kainai ~0,18–0,22 €/kWh, tai sudaro 0,70–1,50 € per mėnesį. Tai – juokingai maža suma už komfortą.
Tačiau jei kalbame apie 20 m² svetainę su 150 W/m² galia (kas yra tipinė rekomendacija pagrindiniui šildymui), sistema turi 3000 W galią. Jei ji veikia 8 valandas per dieną šaltuoju sezonu (spalio–kovo mėn.), per mėnesį sunaudoja apie 720 kWh, o tai kainuoja ~130–160 €. Tai jau rimta suma.
Štai kodėl termostatai yra ne prabanga, o būtinybė. Protingas termostatas su savaitės programa gali sumažinti elektros sąnaudas 20–40%, nes sistema veiks tik tada, kai reikia – ne tada, kai jūsų nėra namuose ar miegote po antklode.
Keletas praktinių patarimų sąnaudoms mažinti:
- Naudokite programuojamą arba išmanųjį termostatą – tai viena geriausių investicijų.
- Nustatykite žemesnę temperatūrą naktį ir dieną, kai esate išėję (18–19°C vietoj 22°C).
- Įsitikinkite, kad patalpa gerai izoliuota – šildyti neizuoliuotą erdvę yra kaip šildyti gatvę.
- Naudokite naktinį elektros tarifą, jei jūsų tiekėjas jį siūlo – naktį elektra gali būti 30–50% pigesnė.
Montavimas – ką galite padaryti patys ir kur geriau nepagailėti elektrikui?
Grindinio šildymo montavimas nėra raketų mokslas, bet tai nereiškia, kad galima viską daryti be galvos. Padalinkime darbus į dvi kategorijas: tai, ką gali padaryti pats, ir tai, kur geriau pasikviesti specialistą.
Ką galite daryti patys (su instrukcija rankose): šildymo kabelių arba kilimėlių išklojimas ant grindų, temperatūros jutiklio įdėjimas į korrugacinį vamzdelį, kilimėlio pritvirtinimas lipnia juosta ar klijais, plėvelės išklojimas po laminatu. Tai mechaniniai darbai, kuriems nereikia elektrikų licencijos.
Kur geriau pasikviesti elektriką: pats prijungimas prie elektros tinklo, termostato montavimas į sieną ir prijungimas, apsauginio įžeminimo patikrinimas, atskiros grandinės išvedimas iš skyduko (o tai dažnai būtina – grindinis šildymas neturėtų dalintis grandinės su kitais prietaisais).
Viena dažna klaida – žmonės perka pigų termostatą ir patys jį jungia, nesuprasdami, kad neteisingai prijungtas termostatas gali ne tik neveikti, bet ir sukelti gaisrą. Tai nėra perdėjimas – tai realus pavojus, apie kurį kalba gaisrinės ataskaitos.
Prieš pradedant montavimą, būtinai patikrinkite:
- Ar grindys lygios ir sausos – drėgmė po šildymo sistema sukels problemas.
- Ar elektros skyduke yra laisva vieta ir pakankama galia papildomai grandinei.
- Ar pasirinktas kabelis/kilimėlis tinkamas jūsų grindų dangai – ne visi kabeliai tinka po mediniu parketu.
- Ar turite temperatūros jutiklį – be jo termostatas negali tiksliai reguliuoti temperatūros.
Dar vienas svarbus momentas: niekada neklijuokite plytelių tiesiai ant kabelio be tarpinio sluoksnio. Kabelis turi būti visiškai apsuptas klijų arba stripo – oro kišenės sukelia perkaitimą ir kabelio gedimą.
Kokioms patalpoms elektrinis grindinis šildymas tinka labiausiai?
Ne kiekviena patalpa yra ideali grindinio šildymo kandidatė. Čia reikia šiek tiek praktinio mąstymo.
Vonios kambarys – tai klasikinis ir geriausias pasirinkimas. Mažas plotas, plytelių danga, didelis komforto poreikis. Investicija nedidelė (150–300 € su montavimu), o naudojimas – minimalus. Beveik kiekvienas, kas įsirengė vonios grindų šildymą, sako, kad tai buvo vienas geriausių sprendimų renovacijos metu.
Virtuvė – taip pat puikus pasirinkimas, ypač jei plytelių danga. Virtuvėje dažnai stovima ilgai, o šaltos grindys po kojomis gali būti tikrai nemalonu.
Prieškambaris ir koridorius – čia šildymas ypač naudingas, nes žiemą atėjus iš lauko grindys būna šalčiausios. Be to, šiose patalpose dažnai nėra kitų šildymo prietaisų.
Miegamasis – čia reikia apsvarstyti. Jei miegamajame yra parketas ar laminatas, plėvelė yra geras sprendimas. Tačiau miegamajame temperatūra naktį paprastai turėtų būti žemesnė, todėl grindų šildymas čia bus naudojamas mažiau.
Rūsys ar garažas – čia elektrinis grindinis šildymas gali būti labai naudingas, ypač jei rūsys naudojamas kaip gyvenamoji erdvė. Tačiau garažui, kur tik laikote automobilį, tai greičiausiai per brangu.
Kur nerekomenduojama: po fiksuotais baldais (sofa, spinta, lova) – ten kabeliai perkais, nes šiluma negali išeiti. Taip pat nerekomenduojama po storu kilimu – jis veikia kaip izoliatorius ir sistema tampa neefektyvi.
Termostatai – protingas valdymas, kuris atsiperka
Termostatas grindinio šildymo sistemoje – tai ne priedas, o sistemos širdis. Ir čia žmonės dažnai klysta, taupydami netinkamoje vietoje.
Paprasčiausias mechaninis termostatas kainuoja 15–30 €. Jis leidžia nustatyti vieną temperatūrą ir viskas. Tinka voniai, kur tiesiog norite, kad grindys būtų šiltos kai esate namuose.
Programuojamas skaitmeninis termostatas (50–100 €) leidžia nustatyti skirtingas temperatūras skirtingoms savaitės dienoms ir valandoms. Tai jau rimtas energijos taupymo įrankis – sistema automatiškai sumažina temperatūrą naktį ir kai esate darbe.
Išmanusis termostatas (100–200 €) jungiasi prie Wi-Fi ir valdomas per telefoną. Galite įjungti šildymą kelyje namo, gauti pranešimus apie gedimus, stebėti suvartojimą. Kai kurie modeliai turi mokymosi funkciją – analizuoja jūsų įpročius ir automatiškai optimizuoja darbą.
Svarbus techninis niuansas: grindinio šildymo termostatai matuoja ne oro, o grindų temperatūrą (arba abu). Grindų temperatūros jutiklis dedamas į korrugacinį vamzdelį tarp kabelių – taip jį galima ištraukti ir pakeisti, jei suges, negriaujant grindų. Tai labai svarbu – nepamiršti šio vamzdelio montavimo metu.
Rekomenduojama grindų temperatūra: plytelėms – iki 27–29°C (aukštesnė temperatūra gali pažeisti klijus), mediniams grindims – ne daugiau kaip 27°C (medis gali trūkinėti), laminatui – pagal gamintojo rekomendacijas, dažniausiai iki 27°C.
Kaina ir atsipirkimas – realūs skaičiai be pagražinimų
Kalbėkime apie pinigus. Elektrinio grindinio šildymo sistemos kaina priklauso nuo technologijos, ploto ir montavimo sudėtingumo.
Orientacinės medžiagų kainos (be montavimo):
- Šildymo kilimėlis voniai (4–5 m²): 80–150 €
- Šildymo kabelis svetainei (20 m²): 200–400 €
- Infraraudonoji plėvelė miegamajam (15 m²): 150–300 €
- Termostatas: 30–200 €
Montavimo darbai (elektriko paslaugos): 100–300 €, priklausomai nuo sudėtingumo ir regiono.
Taigi vonios kambario sistema „iki rakto” gali kainuoti 250–500 €. Tai nėra maža suma, bet jei paskirstysite per 10 metų – tai 25–50 € per metus arba 2–4 € per mėnesį. Pridėkite elektros sąnaudas (kaip minėjome – apie 1–2 € per mėnesį voniai) ir gausite labai priimtiną skaičių.
Didesnėms patalpoms, kur sistema naudojama kaip pagrindinis šildymas, atsipirkimas ilgesnis ir labiau priklauso nuo elektros kainos. Jei elektros kaina kils (o tendencija tokia), atsipirkimas ilgėja. Jei naudojate saulės elektrines – visai kita kalba.
Vienas dalykas, kurį verta paminėti: elektrinis grindinis šildymas padidina nekilnojamojo turto vertę. Pirkėjai tai vertina, ypač vonios kambaryje. Tai sunku tiksliai įvertinti eurais, bet tai tikrai ne nulinis faktorius.
Kai grindys šyla – ir namai tampa geresni
Elektrinis grindinis šildymas nėra revoliucija ir nėra stebuklas. Tai praktiškas, patikimas ir komfortą didinantis sprendimas, kuris, teisingai parinktas ir sumontuotas, gali tarnauti dešimtmečius be jokio dėmesio.
Geriausia jo panaudojimo sritis – vonios kambariai, koridoriai ir virtuvės kaip papildomas šildymas. Čia investicija nedidelė, elektros sąnaudos minimalios, o komforto padidėjimas – maksimalus. Jei norite naudoti kaip pagrindinį šildymą didesnėse patalpose – skaičiuokite elektros sąnaudas rimtai ir pagalvokite apie saulės elektrinę kaip papildomą šaltinį.
Svarbiausi dalykai, kuriuos reikia prisiminti: rinkitės tinkamą technologiją savo grindų dangai, nepagailėkite gero termostato, pasikvieskite elektriką prijungimui ir nepamiršite temperatūros jutiklio vamzdelio. Šie keturi dalykai lemia, ar sistema veiks puikiai dešimtmečius, ar sukels problemų po metų.
Grindinis šildymas – tai vienas tų sprendimų, kuriuos žmonės retai apgaili. Ir tai, matyt, yra geriausias jo įvertinimas.
