Kodėl senos statybos namai – atskira istorija
Kalbant apie šilumos siurblius, dažniausiai galvojame apie naujus, gerai izoliuotus namus su šiltomis grindimis ir moderniais langais. Tačiau realybė Lietuvoje tokia, kad didžioji dalis privačių namų pastatyta dar sovietmečiu arba pirmaisiais nepriklausomybės metais – kai apie energetinį efektyvumą niekas rimtai negalvojo. Storų plytų sienos, viengubas arba dvigubas stiklinimas, rūsiai be jokios izoliacijos, o kartais dar ir šlaitinis stogas, kuriame šiluma tiesiog išgaruoja.
Ir štai tokiame name žmogus nusprendžia įsirengti šilumos siurblį. Ar tai protingas sprendimas? Ar jis išvis veiks? Ar atsipirks? Šie klausimai visiškai pagrįsti, ir atsakymai į juos nėra tokie paprasti, kaip kartais norėtų parodyti pardavėjai.
Trumpas atsakymas: taip, šilumos siurblys senos statybos name gali veikti ir atsipirkti – bet tik tada, kai viskas padaryta teisingai ir su galva. Ilgas atsakymas – tai visas šis straipsnis.
Pirmiausia – namas, paskui – siurblys
Viena dažniausių klaidų, kurią daro žmonės, yra tokia: pirmiausia nuperka šilumos siurblį, o paskui pradeda galvoti, ką daryti su namu. Tai – atvirkštinė logika, kuri gali kainuoti labai brangiai.
Šilumos siurblys – tai ne stebuklingas prietaisas, kuris kompensuos visus namo trūkumus. Jis yra efektyvus tiek, kiek efektyvus pats namas. Jei namas šąla kaip aruodas – siurblys dirbs pilnu pajėgumu, elektros sąskaitos bus didelės, o komforto vis tiek nebus.
Todėl prieš bet kokius sprendimus reikia atlikti šilumos nuostolių auditą. Tai nėra kažkas labai sudėtingo ar brangaus – kvalifikuotas energetikos auditorius per kelias valandas gali nustatyti, kur ir kiek šilumos praranda jūsų namas. Audito kaina – apie 150–300 eurų, priklausomai nuo namo dydžio ir auditoriaus. Tai pinigai, kurie atsipirks šimteriopai, nes leis priimti teisingus sprendimus.
Po audito paaiškės, ką verta daryti pirmiausia. Dažniausiai tai būna:
- Stogo ar palėpės apšiltinimas – čia šilumos nuostoliai dažnai siekia 25–30 procentų
- Langų keitimas – seni viengubi arba dvigubi langai gali „ryti” iki 20 procentų šilumos
- Sienų apšiltinimas – priklausomai nuo sienos tipo, tai gali būti labai efektyvu arba ekonomiškai nepagrįsta
- Grindų apšiltinimas – ypač svarbu, jei planuojate šiltą grindį kaip šildymo sistemą
Svarbu suprasti: kiekvienas investuotas euras į namo apšiltinimą leidžia įsigyti mažesnės galios siurblį ir taupyti elektros energiją kiekvieną žiemą. Tai ne išlaidos – tai investicija.
Kokį šilumos siurblį rinktis senai statybai
Dabar prie paties siurblio. Rinkoje yra kelios pagrindinės technologijos, ir kiekviena tinka skirtingoms situacijoms.
Oras-vanduo šilumos siurbliai – šiuo metu populiariausi pasirinkimas Lietuvoje. Jie ima šilumą iš lauko oro ir perduoda ją į vandens šildymo sistemą. Privalumas – santykinai nedidelė įrengimo kaina (nereikia gręžti šulinių ar kloti kolektorių), trūkumas – efektyvumas mažėja, kai lauke labai šalta. Šiuolaikiniai modeliai dirba efektyviai iki minus 20–25 laipsnių, bet ties šiomis ribomis jų COP (šilumos efektyvumo koeficientas) gerokai krenta.
Grunto-vanduo šilumos siurbliai – ima šilumą iš žemės. Grunto temperatūra 10–15 metrų gylyje išlieka pastovi ištisus metus (apie 8–10 laipsnių), todėl šie siurbliai dirba stabiliai nepriklausomai nuo oro sąlygų. Trūkumas – reikia gręžti šulinius (100–150 metrų gylio), o tai kainuoja papildomai 5–10 tūkstančių eurų. Senos statybos namams su dideliais šilumos poreikiais – tai gali būti geriausias pasirinkimas ilgalaikėje perspektyvoje.
Oras-oras šilumos siurbliai (split sistemos) – šildymas ir vėsinimas viename. Jie tiesiogiai pučia šiltą orą į patalpas, todėl netinka kaip pagrindinis šildymas name su radiatoriais ar šilta grindimi. Tačiau kaip papildomas šildymo šaltinis arba vėsinimui vasarą – puikus sprendimas.
Senos statybos namui su esamais radiatoriais dažniausiai rekomenduojamas oras-vanduo siurblys, nes jis gali dirbti su esama šildymo sistema. Bet čia yra vienas labai svarbus niuansas, kurį daugelis pamiršta.
Radiatoriai – didžiausias galvos skausmas
Senos statybos namuose dažniausiai stovi ketiniai arba plieniniai radiatoriai, suprojektuoti darbui su aukštos temperatūros vandeniu – 70–80 laipsnių. Katilas kūreno, vanduo buvo karštas, radiatoriai šildė. Sistema veikė.
Šilumos siurblys dirba kitaip. Jo efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo to, kokios temperatūros vanduo tiekiamas į šildymo sistemą. Kuo žemesnė temperatūra – tuo didesnis COP, tuo mažiau elektros sunaudojama. Idealus darbinis režimas šilumos siurbliui – 35–45 laipsniai. Šiltų grindų sistema – tobula. Bet seni radiatoriai, suprojektuoti 70–80 laipsnių režimui, tokioje temperatūroje tiesiog nebeišduos pakankamai šilumos.
Ką daryti? Yra kelios išeitys:
Pakeisti radiatorius naujais, didesniais. Nauji plieniniai arba aliuminio radiatoriai su didesniu šildumo paviršiumi gali efektyviai dirbti 45–55 laipsnių režimu. Tai kainuoja, bet tai – teisingas sprendimas. Vieno radiatoriaus keitimas kainuoja 150–400 eurų su darbu, priklausomai nuo dydžio.
Palikti senus radiatorius, bet padidinti jų skaičių. Kartais galima papildomai primontuoti radiatorių sekcijų arba įrengti papildomus radiatorius – taip padidinamas bendras šildumo paviršius ir sistema gali veikti žemesnėje temperatūroje.
Įrengti šiltą grindį. Jei vis tiek planuojate remontą – tai geriausias variantas. Šilta grindis ir šilumos siurblys – tobula pora. Bet tai reikalauja rimto remonto ir papildomų investicijų.
Dažna klaida – prijungti šilumos siurblį prie senų radiatorių ir nustatyti aukštą vandens temperatūrą. Taip, namas bus šiltas, bet siurblys dirbs su COP 1,5–2, o tai reiškia, kad elektros sąnaudos bus panašios į elektrinio šildymo. Jokios ekonomikos.
Kaip teisingai apskaičiuoti galią
Šilumos siurblio galia – tai ne tas atvejis, kai „didesnis – geriau”. Per didelis siurblys dažnai įsijungia ir išsijungia (vadinamasis ciklinis darbas), o tai mažina jo efektyvumą ir trumpina tarnavimo laiką. Per mažas – tiesiog nešildys.
Teisingas skaičiavimas remiasi namo šilumos nuostoliais. Paprastas orientacinis skaičiavimas: senos statybos neapšiltintas namas sunaudoja apie 150–200 kWh/m² per metus. Vidutiniškai apšiltintas – 80–120 kWh/m². Gerai apšiltintas – 40–60 kWh/m².
Jei turite 150 m² namą, neapšiltintą, metinis šilumos poreikis gali siekti 22 500–30 000 kWh. Šilumos siurblio galia tokiam namui turėtų būti apie 12–15 kW. Bet jei prieš tai apšiltinsite namą – gali pakakti 8–10 kW siurblio, kuris kainuos mažiau ir dirbs efektyviau.
Labai svarbu: Lietuvos klimatui skaičiuojamas bivalentinis taškas – tai lauko temperatūra, ties kuria šilumos siurblys nebepajėgia vienas padengti viso namo šilumos poreikio. Dažniausiai tai yra minus 10–15 laipsnių. Šalčiausiais periodais (kurie Lietuvoje trunka vos kelias savaites per metus) papildomai įsijungia elektros tenas arba kitas šaltinis. Tai normalu ir ekonomiškai pagrįsta – nereikia pirkti milžiniško siurblio dėl kelių šalčiausių dienų.
Kaina ir atsipirkimas – be pagražinimų
Kalbėkime atvirai, nes šioje srityje yra daug pernelyg optimistinių skaičiavimų. Šilumos siurblio įrengimas senos statybos name – tai rimta investicija, ir reikia žinoti, ko tikėtis.
Vidutinė oras-vanduo šilumos siurblio sistema namui (8–12 kW) su įrengimu kainuoja 8 000–15 000 eurų. Į tai įeina pats siurblys, buferinis bakas, karšto vandens bakas, automatika, vamzdynas ir montavimo darbai. Grunto-vanduo sistema su gręžiniais – 15 000–25 000 eurų.
Jei dar reikia keisti radiatorius – pridėkite 2 000–5 000 eurų. Jei reikia apšiltinti namą – tai atskiras biudžetas.
Atsipirkimas priklauso nuo daugelio faktorių: dabartinio kuro tipo, elektros kainos, namo šilumos nuostolių, siurblio efektyvumo. Realūs skaičiai:
- Jei šiuo metu šildotės gamtinėmis dujomis – atsipirkimas gali trukti 8–15 metų
- Jei šildotės suskystintomis dujomis arba dyzeliu – 5–8 metai
- Jei šildotės elektra (tiesioginiu šildymu) – 3–6 metai
- Jei šildotės malkomis ar granulėmis – ekonomika gali būti abejotina
Svarbu nepamiršti valstybės paramos. Šiuo metu Lietuvoje veikia kelios paramos schemos per APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūrą). Kompensacijos gali siekti iki 30–50 procentų investicijos sumos, priklausomai nuo namo energetinės klasės ir atliktų apšiltinimo darbų. Tai gali gerokai sutrumpinti atsipirkimo laikotarpį – todėl prieš perkant siurblį tikrai verta pasikonsultuoti dėl galimos paramos.
Praktiniai patarimai tiems, kurie jau apsisprendė
Jei perskaičius viską aukščiau vis tiek norite pirmyn – puiku. Štai keletas praktinių dalykų, kurie padės išvengti dažniausių klaidų.
Rinkitės montuotoją, ne siurblį. Tai skamba paradoksaliai, bet taip ir yra. Geriausia įranga, blogai suprojektuota ir sumontuota, duos prastus rezultatus. Prašykite rekomendacijų, žiūrėkite įvykdytus darbus, klausinėkite apie garantijas ir aptarnavimą po montavimo.
Reikalaukite hidraulinio skaičiavimo. Prieš montavimą montuotojas privalo atlikti hidraulinį sistemos skaičiavimą – tai dokumentas, kuriame nurodyta, kokios galios siurblys reikalingas, kokie radiatoriai, koks buferinio bako tūris. Jei montuotojas to nedaro – tai blogas ženklas.
Buferinis bakas – ne prabanga, o būtinybė. Senos statybos namuose su dideliu vamzdyno tūriu buferinis bakas gali būti mažesnis arba jo gali neprireikti. Bet daugeliu atvejų jis stabilizuoja sistemos darbą ir pagerina efektyvumą. Neleiskite jo „sutaupyti”.
Smart valdymas – verta investuoti. Šiuolaikiniai šilumos siurbliai turi išmaniąją valdymo sistemą, kuri gali optimizuoti šildymą pagal oro prognozę, elektros kainos svyravimus (jei turite dinamišką tarifą) ir jūsų gyvenimo įpročius. Tai gali papildomai sutaupyti 10–20 procentų elektros.
Neskubėkite su saulės elektrine. Daug žmonių vienu metu nori ir šilumos siurblį, ir saulės elektrines. Tai puiku, bet geriau pirmiausia įsirengti siurblį, pagyvent su juo vieną žiemą, suprasti realų elektros suvartojimą – ir tik tada skaičiuoti, kokio dydžio saulės elektrinė reikalinga.
Kai šilumos siurblys tampa tikra investicija, o ne galvos skausmu
Apibendrinant visa tai, kas pasakyta – šilumos siurblys senos statybos name tikrai gali tapti puikiu sprendimu, bet tik tada, kai žmogus į tai žiūri sistemiškai. Ne kaip į paprastą katilo pakeitimą, o kaip į kompleksinį namo modernizavimą.
Namas, kuriame prieš dešimt metų šildymui išleisdavote 2 000–3 000 eurų per žiemą, po apšiltinimo ir šilumos siurblio įrengimo gali šildyti už 600–900 eurų elektros. Tai reali ekonomika, kurią pasiekia žmonės, padarę viską teisingai.
Tačiau tie, kurie perka siurblį be audito, nepakeičia radiatorių, nesidomėjo paramos galimybėmis ir pasirinko pigiausią montuotoją – dažnai nusivilia. Ir tada internete atsiranda komentarų tipo „šilumos siurbliai – tai tik reklama, man nepadėjo”. Padėjo – tiesiog buvo padaryta neteisingai.
Geras planas atrodo taip: auditas → apšiltinimas (bent stogas ir langai) → hidraulinis skaičiavimas → tinkamas siurblys → kokybiškas montavimas → paramos paraiška. Kiekvienas žingsnis svarbus, ir praleisti nė vieno neverta. Rezultatas – namas, kuriame šilta, elektros sąskaita priimtina, o jūs žinote, kad padarėte teisingą ilgalaikę investiciją tiek į savo komfortą, tiek į nekilnojamojo turto vertę.
