Kas iš tikrųjų slepiasi po EPS pavadinimu?
Putų polistirenas — medžiaga, kurią daugelis iš mūsų matė šimtus kartų, bet retai susimąstome, kad ji nėra viena ir ta pati visur. Statybų parduotuvėje paprašius „penoplasto” arba „putų polistireno”, pardavėjas dažniausiai paklausia: „O kokios markės?” — ir čia daugelis pirkėjų sustoja. Markės? Argi jos skiriasi?
Skiriasi, ir gana reikšmingai. EPS (expanded polystyrene — išplėstinis polistirenas) gaminamas skirtingomis tankio ir stiprumo charakteristikomis, kurios lemia, kur ir kaip medžiagą galima naudoti. Viena markė tiks pastato sienų apšiltinimui, kita — grindų šiltinimui po betonine plokšte, trečia — stogui, ketvirta — pakuotėms. Supainiojus jas, geriausia, kas gali nutikti — šiltinimas bus neefektyvus. Blogiausia — konstrukcija gali sugesti.
Šiame straipsnyje išnagrinėsime EPS markių sistemą, paaiškinsime, ką reiškia skaitmenys ant pakuotės, ir padėsime suprasti, kurią markę rinktis konkrečiai situacijai.
Kaip susiformavo EPS markių sistema
Europos standartizacijos sistema EPS plokštėms ir granulėms aprašyta standarte EN 13163. Pagal jį gamintojai privalo nurodyti pagrindines medžiagos charakteristikas — tankį, šilumos laidumą, gniuždymo stiprumą ir kitas savybes. Tačiau praktikoje skirtingose šalyse susiformavo skirtingos žymėjimo tradicijos, todėl kartais tas pats produktas gali turėti skirtingus pavadinimus skirtingų gamintojų kataloguose.
Lietuvoje ir daugelyje Rytų Europos šalių įsitvirtino sistema, kurioje EPS markė žymima skaičiumi — pavyzdžiui, EPS 50, EPS 80, EPS 100, EPS 150, EPS 200 ir pan. Šis skaičius dažniausiai nurodo gniuždymo stiprumą kilopaskaliais (kPa) esant 10% deformacijai. Tai reiškia, kad EPS 100 atlaikys 100 kPa (arba 0,1 MPa) gniuždymo apkrovą, kol deformuosis 10%.
Svarbu suprasti, kad tankis ir gniuždymo stiprumas — tai du skirtingi parametrai, nors jie ir koreliuoja tarpusavyje. Didesnio tankio EPS paprastai turi didesnį gniuždymo stiprumą, bet ne visada tiesiogiai proporcingai. Gamintojai, optimizuodami gamybos procesą, gali pasiekti skirtingų rezultatų. Todėl perkant EPS visada verta žiūrėti į abu rodiklius, o ne tik į markę.
Pagrindinės EPS markės ir jų charakteristikos
Pereikime prie konkrečių markių. Čia pateikiame dažniausiai rinkoje sutinkamas pozicijas:
EPS 50 — lengviausias ir minkščiausias iš plačiai naudojamų. Tankis paprastai siekia apie 10–13 kg/m³. Gniuždymo stiprumas — 50 kPa. Ši markė tinka tik ten, kur nėra mechaninių apkrovų: sienos šiltinimui iš išorės (fasadų sistemos), palėpių grindų šiltinimui, kur nevaikščiojama. Šilumos laidumo koeficientas (λ) paprastai yra apie 0,036–0,038 W/(m·K). Pigiausia iš visų markių, todėl dažnai parduodama kaip „universali” — tai klaidinga.
EPS 70 — kiek tankesnis, apie 13–15 kg/m³. Gniuždymo stiprumas — 70 kPa. Tinka lengvam fasadų šiltinimui, vidiniam sienų šiltinimui, kai nėra didelių apkrovų. Kai kurie gamintojai šią markę naudoja kaip bazinę fasadinę plokštę.
EPS 80 — tankis apie 15–17 kg/m³. Gniuždymo stiprumas — 80 kPa. Tinkamas fasadams, lengvam stogų šiltinimui, vietose, kur galima nedidelė mechaninė apkrova. Daugelyje projektų tai yra minimalus reikalavimas fasado sistemoms.
EPS 100 — viena populiariausių markių statybose. Tankis apie 17–20 kg/m³. Gniuždymo stiprumas — 100 kPa. Tinka grindų šiltinimui po cementine stiepa, kai apkrovos nėra labai didelės (gyvenamieji namai), plokščiojo stogo šiltinimui, fasadams. Tai savotiškas „vidurinis kelias” — pakankamai stiprus daugumai gyvenamosios paskirties objektų.
EPS 150 — tankis apie 20–25 kg/m³. Gniuždymo stiprumas — 150 kPa. Naudojamas grindų šiltinimui, kur tikimasi didesnių apkrovų, garažų grindims, pramoninių patalpų grindims su vidutinėmis apkrovomis. Taip pat tinka inversiniams stogams.
EPS 200 — tankis apie 25–30 kg/m³. Gniuždymo stiprumas — 200 kPa. Tai jau rimtas produktas pramoniniam naudojimui: sandėlių grindys, sunkiai apkrautos platformos, kelių inžinerija (lengvinimo sluoksniai po kelio danga). Šilumos laidumo koeficientas šioje markėje paprastai yra mažesnis — apie 0,033–0,035 W/(m·K), nes didesnio tankio medžiaga turi mažiau oro tarpų, bet jos struktūra yra tankesnė.
EPS 250 ir EPS 300 — specialios markės labai didelėms apkrovoms. Tankis gali siekti 30–35 kg/m³ ir daugiau. Naudojamos inžinerinėse konstrukcijose, šaltų sandėlių grindims, pramoninėms platformoms. Rinkoje sutinkamos rečiau, dažnai gaminamos pagal užsakymą.
Grafiniai žymėjimai ir ką reiškia papildomi kodai
Jei manėte, kad EPS 100 yra viskas, ką reikia žinoti — dar ne. Ant plokščių pakuočių ar techniniuose dokumentuose galite pamatyti papildomus raidžių kodus. Juos verta suprasti, nes jie nurodo specifines savybes.
Pagal EN 13163 standartą po pagrindinės markės žymėjimo gali eiti raidės, nurodančios papildomas charakteristikas:
- T — nurodo lenkimo stiprumo klasę (tensile/flexural strength)
- S — nurodo gniuždymo stiprumo klasę
- P — nurodo taškinės apkrovos atsparumą
- DS(N) — nurodo matmenų stabilumą normaliomis sąlygomis
- DS(70,-) arba DS(90,-) — nurodo matmenų stabilumą aukštoje temperatūroje
Praktiškai tai reiškia, kad dvi plokštės, pažymėtos EPS 100, gali turėti skirtingas papildomas charakteristikas. Pavyzdžiui, grindų šiltinimui po šildomų grindų sistema svarbu, kad plokštė būtų stabili aukštesnėje temperatūroje — toks reikalavimas bus nurodytas DS(70,-) žymėjimu.
Lietuvos rinkoje gamintojai ne visada nurodo visus šiuos kodus ant pakuotės, tačiau techniniuose duomenų lapuose (TDS) jie turėtų būti. Prieš perkant didelį kiekį EPS konkrečiam projektui, visada verta paprašyti gamintojo ar tiekėjo techninio duomenų lapo ir patikrinti, ar produktas atitinka projekto reikalavimus.
Specialios EPS versijos: grafitinis polistirenas ir kiti variantai
Pastaruosius dešimt metų rinkoje aktyviai plinta vadinamasis grafitinis EPS — jis žymimas įvairiai: EPS-G, SEPS, „pilkasis polistirenas”, o gamintojų prekiniuose pavadinimuose sutinkame „Neopor” (BASF), „Styropor Protect” ir pan. Esmė ta pati — į polistireno granules gamybos metu įmaišomos grafito dalelės, kurios atspindi infraraudonąją spinduliuotę ir taip pagerina šilumos izoliacines savybes.
Rezultatas — grafitinis EPS turi mažesnį šilumos laidumo koeficientą: paprastai λ = 0,030–0,033 W/(m·K), palyginti su įprastinio EPS 0,036–0,038 W/(m·K). Tai reiškia, kad norint pasiekti tą patį šilumos izoliacijos lygį, galima naudoti plonesnę grafitinio EPS plokštę. Tai ypač aktualu ten, kur erdvė ribota — pavyzdžiui, šiltinant sienas iš vidaus arba ten, kur norima išlaikyti kuo mažesnį šiltinimo sluoksnio storį.
Grafitinis EPS taip pat turi savo markių sistemą — EPS-G 80, EPS-G 100 ir t.t. — mechaninės charakteristikos išlieka panašios kaip įprastinio EPS atitinkamų markių, tik šilumos laidumas yra geresnis.
Kitas variantas — EPS su vandens atsparumo priedu. Tokios plokštės naudojamos inversiniuose stogų šiltinimo sistemose arba kontaktuojant su drėgme. Standartinis EPS absorbuoja nedidelį kiekį vandens, o tai blogina jo šilumos izoliacines savybes. Specialiai apdorotos plokštės šią problemą sumažina.
Taip pat rinkoje yra EPS su ugnies atsparumo priedais (flame retardant). Standartinis EPS yra degus, nors ir savaime užgęstantis (self-extinguishing). Statybų normose dažnai reikalaujama, kad fasadinės sistemos atitiktų tam tikras ugnies atsparumo klases — tokiais atvejais naudojamas EPS su specialiais priedais arba aplink langų angas ir tarp aukštų įrengiamos ugnies barjerinės juostos iš mineralinės vatos.
Praktinis pasirinkimo vadovas: kur kokią markę naudoti
Teorija — gerai, bet praktika — geriau. Pateikiame konkrečias rekomendacijas pagal taikymo sritį:
Fasadų šiltinimas (ETICS sistema): Minimaliai rekomenduojama EPS 70 arba EPS 80. Geriau — EPS 100, ypač jei fasadas bus intensyviai naudojamas (žemesni aukštai, viešosios paskirties pastatai). Grafitinis EPS čia labai tinka — galima naudoti plonesnę plokštę ir sutaupyti erdvės. Svarbu: fasadui naudoti tik plokštes, skirtas ETICS sistemoms — jos turi atitinkamą paviršiaus struktūrą geresniam sukibimui su klijais.
Grindų šiltinimas gyvenamajame name: EPS 100 yra minimalus standartas. Jei grindys bus su šildymo sistema arba tikimasi didesnių apkrovų (daug baldų, pianinas ir pan.) — EPS 150. Grindų plokštės dažnai turi specialų profilį arba folijos dangą vienoje pusėje.
Garažo grindys: Ne mažiau kaip EPS 150, geriau — EPS 200. Automobilis sveria 1–2 tonas, ir ši apkrova turi būti paskirstyta tolygiai. EPS 100 čia gali per laiką deformuotis.
Plokščiasis stogas (tradicinis): EPS 100 arba EPS 150, priklausomai nuo apkrovų. Jei stogas bus naudojamas kaip terasa — EPS 200 arba net EPS 250, plius papildoma apsauginė danga.
Inversinis stogas: Čia EPS nėra pats tinkamiausias pasirinkimas — geriau naudoti ekstruzinį polistireną (XPS), kuris yra atsparesnis drėgmei. Jei vis dėlto naudojamas EPS — tik specialios markės su vandens atsparumo priedais.
Pamato šiltinimas: Vėlgi, XPS čia yra pirmas pasirinkimas dėl drėgmės atsparumo. EPS galima naudoti tik virš grunto lygio arba su papildoma hidroizoliacija.
Palėpės grindys (nevaikštoma zona): EPS 50 arba EPS 70 — pakanka, nes apkrovų nėra. Čia svarbiausias parametras yra šilumos laidumo koeficientas ir storis, o ne gniuždymo stiprumas.
Ką daryti su skirtingų gamintojų produktais ir kaip jų nesupainioti
Lietuvos rinkoje EPS tiekia nemažai gamintojų — tiek vietinių, tiek importuojančių iš Latvijos, Lenkijos, Vokietijos. Kiekvienas turi savo prekių ženklus ir kartais savitą markių žymėjimą. Tai gali sukelti painiavą.
Pavyzdžiui, vienas gamintojas savo fasadinę plokštę vadina „EPS-F 80″, kitas — tiesiog „EPS 80 fasadinis”, trečias — „EPS 80 W” (W — nuo vokiško Wand, siena). Iš esmės tai gali būti tas pats produktas, tik skirtingai pavadintas. Arba gali skirtis — todėl visada reikia žiūrėti į techninius duomenis, o ne tik į pavadinimą.
Keletas praktinių patarimų, kaip nesuklysti:
- Visada prašykite techninio duomenų lapo (TDS) arba gaminio deklaracijos (DoP — Declaration of Performance). Pagal ES reglamentus gamintojai privalo ją pateikti.
- Patikrinkite, ar ant plokštės yra CE ženklas ir nuoroda į EN 13163 standartą. Tai reiškia, kad produktas buvo testuotas pagal Europos standartus.
- Atkreipkite dėmesį į tankį (kg/m³), nurodytą dokumentuose. Tai objektyvesnis parametras nei markė, nes markė gali būti žymima skirtingai.
- Jei perkate didelį kiekį (statybos projektui), verta paprašyti bandymų protokolų iš nepriklausomų laboratorijų.
- Nepasitikėkite vien pardavėjo žodžiu — ypač jei jis sako, kad „viskas tas pats, tik pigiau”.
Kai EPS markė — tik dalis sprendimo
Baigiant šią apžvalgą, svarbu pasakyti tai, ko dažnai nepasakoma: tinkama EPS markė yra būtina, bet nepakankama sąlyga kokybiškam šiltinimui. Net ir geriausios markės plokštė, blogai įmontuota, duos prastų rezultatų.
Dažniausios klaidos montavimo metu: nepakankamas klijų kiekis arba netinkamas jų paskirstymas, per maži arba per mažai tvirtinimo kaiščių, nesutapę siūlės (plokštės turi būti klojamos su perstumdytomis siūlėmis, kaip plytų mūre), prastai užpildytos siūlės tarp plokščių. Visos šios klaidos sukuria šilumos tiltelius, kurie gali sunaikinti didžiąją dalį šiltinimo efekto.
Taip pat svarbu, kad EPS markė atitiktų ne tik apkrovų, bet ir temperatūros sąlygų reikalavimus. Standartinis EPS pradeda deformuotis ties maždaug 80°C. Tai reiškia, kad jis netinka naudoti šalia karštų vamzdynų, katilų ar kitų šilumos šaltinių be papildomos apsaugos.
Galiausiai — šilumos laidumas. Storesnis sluoksnis visada duos geresnį rezultatą nei plonesnė, bet „geresnės markės” plokštė. Jei biudžetas ribojamas, geriau rinktis standartinę markę, bet didesnio storio, nei taupyti ant storio ir mokėti daugiau už aukštesnę markę. Žinoma, tai taikoma tik tais atvejais, kai mechaninės apkrovos nėra lemiamas veiksnys.
EPS markių pasaulis iš pirmo žvilgsnio atrodo sudėtingas, bet iš tikrųjų logika čia paprasta: kuo didesnė apkrova, tuo aukštesnė markė reikalinga. Supratus šį principą ir žinant savo projekto reikalavimus, tinkamo produkto pasirinkimas tampa daug paprastesnis. O jei abejojate — visada geriau pasitarti su projektuotoju ar gamintojo techniku, nei spėlioti ir rizikuoti.
