Kai šilumos siurblys nustoja džiuginti: kas iš tikrųjų vyksta
Šilumos siurbliai Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus tapo tikru hitu – žmonės masiškai keičia dujinius katilus, atsisakinėja seno kuro, investuoja į modernią technologiją. Ir suprantama kodėl: teoriškai viskas skamba puikiai. Vienas kilovatvalandis elektros energijos virsta trimis–keturiais kilovatvalandžiais šilumos. Efektyvumas, ekologija, ilgalaikis taupymas. Bet realybė, kaip dažnai nutinka, turi ir kitą pusę.
Šilumos siurbliai genda. Kartais dėl gamintojo kaltės, kartais dėl netinkamo montavimo, kartais tiesiog dėl to, kad niekas jų tinkamai neprižiūrėjo. Ir kai tai nutinka žiemos viduryje, kai lauke minus penkiolika, o namuose temperatūra krenta – tada žmogus tikrai nori žinoti, kas nutiko ir ką daryti.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, su kokiais gedimais susiduria šilumos siurblių savininkai dažniausiai, kaip juos atpažinti ir – svarbiausia – kaip jų išvengti arba bent jau sumažinti tikimybę, kad jie apskritai nutiks.
Kompresorius – širdis, kuri gali sustoti
Jei šilumos siurblys yra sistema, tai kompresorius yra jos širdis. Ir kaip bet kuri širdis – kai ji sustoja, viskas sustoja kartu su ja. Kompresoriaus gedimas yra vienas brangiausių ir skaudžiausių dalykų, kurie gali nutikti jūsų įrangai.
Dažniausiai kompresorius sugenda dėl kelių priežasčių. Pirma – perkaitimas. Tai nutinka, kai sistema dirba per didelėje apkrovoje, kai nėra pakankamai šaldymo agento arba kai vėdinimas yra nepakankamas. Antra – drėgmė šaldymo kontūre. Net nedidelis drėgmės kiekis gali sukelti rūgštinę reakciją, kuri ilgainiui sunaikina kompresoriaus vidines dalis. Trečia – nešvarumai alyvoje arba jos trūkumas.
Kaip atpažinti, kad kompresorius pradeda „duoti signalus”? Dažniausiai sistema pradeda triukšmauti neįprastai – girdisi metalinis barškėjimas, vibracija, arba priešingai – siurblys dirba tyliai, bet šilumos praktiškai negamina. Kitas požymis – sistema dažnai įsijungia ir greitai išsijungia (vadinamasis „short cycling”). Tai reiškia, kad kažkas neleidžia jai normaliai dirbti.
Praktinis patarimas: Jei pastebėjote, kad jūsų siurblys pradėjo dirbti kitaip nei įprastai – garsiau, dažniau įsijunginėja, arba šildymo efektyvumas akivaizdžiai krito – nedelskite. Kuo anksčiau iškviesite specialistą, tuo didesnė tikimybė, kad kompresoriaus dar nereikės keisti, o tik sutvarkyti priežastį, dėl kurios jis kenčia.
Šaldymo agento nuotėkis – tylus ir pavojingas
Šaldymo agento nuotėkis yra vienas tų gedimų, kuriuos sunku pastebėti iš karto, bet kurio pasekmės gali būti labai skaudžios. Šaldymo agentas – tai medžiaga, kuri cirkuliuoja sistemoje ir perneša šilumą. Kai jo trūksta, sistema dirba neefektyviai, o ilgainiui gali visiškai sugesti.
Nuotėkis dažniausiai atsiranda dėl mechaninių pažeidimų vamzdžiuose, dėl netinkamo montavimo (jei jungtys nebuvo tinkamai užsandarintos), arba dėl korozijos, kuri ilgainiui pažeidžia vamzdžių sieneles. Lietuvos klimato sąlygomis, kur temperatūros svyravimai yra gana dideli, vamzdžiai išgyvena nemažą mechaninį stresą – plečiasi ir traukiasi, o tai ilgainiui gali sukelti mikroįtrūkimus.
Kaip suprasti, kad šaldymo agento trūksta? Pirmiausia – sistema pradeda šildyti prasčiau nei anksčiau, nors lauko temperatūra yra tokia pati. Antra – ant išorinio bloko gali atsirasti ledas arba šerkšnas neįprastose vietose. Trečia – elektros sąnaudos auga, bet šilumos kiekis namuose nemažėja.
Svarbu žinoti: šaldymo agento papildymas be nuotėkio pašalinimo yra tik laikina priemonė. Jei specialistas tiesiog „papildo” agentą ir išvažiuoja, neradęs ir nepašalinęs nuotėkio vietos – po kelių mėnesių situacija kartosis. Reikalaukite, kad būtų atliktas slėgio testas ir nuotėkio vieta tiksliai identifikuota.
Svarbu: Šaldymo agento darbai pagal Europos Sąjungos reglamentus gali atlikti tik sertifikuoti specialistai. Tai nėra tas atvejis, kai galima bandyti kažką daryti pačiam.
Atitirpinimo sistema – problema, kurią dažnai ignoruoja
Oras-vanduo tipo šilumos siurbliai, kurie Lietuvoje yra populiariausi, turi vieną specifinę problemą – žiemą ant išorinio bloko kaupiasi ledas. Tai normalu. Tam ir yra atitirpinimo sistema, kuri periodiškai „atšildo” išorinį bloką. Bet kai ši sistema sugenda arba dirba netinkamai – prasideda tikros problemos.
Jei atitirpinimas neveikia, ledas kaupiasi ant išorinio bloko ventiliatoriaus ir šilumokaičio. Tai drastiškai sumažina efektyvumą, o ilgainiui gali fiziškai pažeisti ventiliatorių arba sukelti kompresoriaus perkaitimą. Tokiais atvejais žmonės dažnai mato, kad išorinis blokas yra visiškai apledėjęs – tarsi didelis ledo gabalas.
Atitirpinimo sistemos gedimų priežastys gali būti įvairios: gedęs temperatūros jutiklis, kuris „nesako” sistemai, kad laikas atitirpti; programinės įrangos klaida valdymo plokštėje; arba tiesiog netinkama įrengimo vieta, kai išorinis blokas yra tokioje vietoje, kur vanduo nuolat lašėja ant jo ir iš karto užšąla.
Rekomendacija dėl įrengimo vietos: Jei dar tik planuojate montuoti šilumos siurblį, labai atidžiai pagalvokite apie išorinio bloko vietą. Jis neturėtų būti po stogo kraštais, kur žiemą lašina vanduo ar krenta sniegas. Idealiai – pietinėje arba vakarinėje pusėje, apsaugotas nuo vyraujančių vėjų, bet su laisva oro cirkuliacija.
Valdymo elektronika ir jutikliai – modernios technologijos Achilo kulnas
Šiuolaikiniai šilumos siurbliai yra labai „protingi” – juose yra daugybė jutiklių, valdymo plokščių, komunikacijos modulių. Visa ši elektronika leidžia sistemai dirbti efektyviai ir prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Bet tuo pačiu tai yra ir potencialių gedimų šaltinis.
Valdymo plokštės gedimas – tai vienas iš tų atvejų, kai sistema tiesiog „nustoja reaguoti”. Ekranas gali rodyti klaidos kodą arba visiškai užgesti. Sistema gali elgtis nenuspėjamai – įsijunginėti ir išsijunginėti be aiškios priežasties, arba neįsijungti apskritai, nors visos kitos dalys yra tvarkingos.
Temperatūros jutikliai – kita dažna problema. Jei jutiklis rodo neteisingą temperatūrą, sistema gali „manyti”, kad lauke šilčiau arba šalčiau nei yra iš tikrųjų, ir atitinkamai reguliuoti savo darbą. Rezultatas – arba per didelis energijos suvartojimas, arba nepakankamas šildymas.
Drėgmė yra elektronikos priešas numeris vienas. Jei išorinis blokas nėra pakankamai apsaugotas, arba jei vidinis blokas yra drėgnoje patalpoje (pavyzdžiui, rūsyje be tinkamos ventiliacijos), elektronika gali pradėti koroduoti. Tai procesas, kuris vyksta lėtai, bet neišvengiamai.
Praktinis patarimas: Kiekvieną pavasarį, prieš prasidedant šildymo sezonui, verta išvalyti išorinio bloko aplinką, patikrinti, ar nėra pažeistų laidų ar jungčių, ir įsitikinti, kad vanduo neturi galimybės patekti į elektronikos skyriaus zoną. Tai paprasta profilaktika, kuri gali išgelbėti nuo brangaus remonto.
Vandens cirkuliacijos sistema – kai problemos slypi viduje
Šilumos siurbliai, dirbantys su grindinio šildymo sistemomis arba radiatoriais, priklauso nuo tinkamos vandens cirkuliacijos. Ir čia taip pat gali kilti problemų, kurios tiesiogiai veikia šildymo efektyvumą.
Cirkuliacinis siurblys – tai įrenginys, kuris „stumia” vandenį per sistemą. Jei jis sugenda arba dirba neefektyviai, šiluma tiesiog nepasieks patalpų. Požymiai – radiatoriai arba grindys šyla netolygiai, kai kurios patalpos yra šaltos, nors sistema dirba.
Oro burbuliukai sistemoje – kita klasikinė problema. Oras patenka į sistemą įvairiais būdais: per nesandarumą, per papildymo procesą, arba tiesiog dėl to, kad sistema nebuvo tinkamai „išorinta” montavimo metu. Oro burbuliukai trukdo normaliai cirkuliacijai, sukelia charakteringą „burbuliavimo” garsą vamzdžiuose ir radiatoriai šyla netolygiai.
Kalkių nuosėdos – problema, kuri aktuali ten, kur vanduo yra kietas. Laikui bėgant kalkės nusėda ant šilumokaičio paviršių ir sumažina šilumos perdavimo efektyvumą. Sistema pradeda suvartoti daugiau elektros, bet šildo prasčiau. Ši problema sprendžiama cheminiu sistemų plovimu, kurį reikėtų atlikti kas kelerius metus, priklausomai nuo vandens kietumo.
Rekomendacija: Jei jūsų rajone vanduo yra kietas (o tai galima patikrinti paprastu testu arba pasiteirauti vietinėje vandentiekio įmonėje), rimtai pagalvokite apie vandens minkštinimo filtro įrengimą. Tai investicija, kuri atsipirks per ilgesnį šilumos siurblio tarnavimo laiką.
Garsai, kvapai ir kiti signalai, kurių nereikia ignoruoti
Šilumos siurbliai, kaip ir automobiliai, dažnai „praneša” apie problemas dar prieš tai, kai jos tampa rimtos. Reikia tik mokėti klausytis.
Metalinis barškėjimas arba trankymasis dažniausiai reiškia, kad kažkas atsilaisvino – galbūt ventiliatoriaus mentė, galbūt koks nors tvirtinimo elementas. Tai gali atrodyti kaip smulkmena, bet atsilaisvinusi dalis gali sukelti rimtesnę žalą.
Švilpimas arba ūžimas gali reikšti šaldymo agento nuotėkį arba per didelį slėgį sistemoje. Šis garsas dažnai lydi ir kitus simptomus – sumažėjusį efektyvumą arba dažną įsijungimą/išsijungimą.
Degimo kvapas – tai signalas, kurį reikia imti labai rimtai. Nedelsiant išjunkite sistemą ir kvieskite specialistą. Degimo kvapas gali reikšti elektros izoliacijos pažeidimą arba kitus elektrinius gedimus, kurie gali sukelti gaisrą.
Vandens varvėjimas iš vidinio bloko – tai dažnai kondensato drenažo problemos požymis. Kondensatas turi normaliai nutekėti per specialų vamzdelį. Jei šis vamzdelis užsikimšęs arba netinkamai nuvestas, vanduo pradeda varvėti ir gali pažeisti grindis, sienas arba elektros įrangą.
Praktinis patarimas: Susikurkite sau paprastą „tikrinimo ritualą” – kartą per mėnesį skirkite penkias minutes, kad apžiūrėtumėte savo šilumos siurblį. Patikrinkite, ar nėra neįprastų garsų, ar nėra vandens pėdsakų, ar išorinis blokas nėra apaugęs lapais ar kitais nešvarumais. Tai nieko nekainuoja, bet gali padėti pastebėti problemą ankstyvoje stadijoje.
Profilaktika – investicija, kuri atsipirka
Kalbant apie šilumos siurblių gedimus, negalima nepaminėti profilaktinės priežiūros. Daugelis gedimų, apie kuriuos kalbėjome, galėtų būti išvengta arba bent jau pastebėta ankstyvoje stadijoje, jei sistema būtų reguliariai prižiūrima.
Rekomenduojama atlikti techninę priežiūrą bent kartą per metus, idealiai – prieš šildymo sezoną. Kas turėtų būti tikrinama? Šaldymo agento slėgis ir kiekis, visų jutiklių rodymai, elektrinio jungčių būklė, filtrai (tiek oro, tiek vandens), kondensato drenažo sistema, išorinio bloko švaros būklė.
Išorinio bloko valymas – tai kažkas, ką daugelis žmonių gali daryti patys. Kartą per sezoną verta nuvalyti nuo bloko lapus, dulkes, voratinklius. Jei bloko lameles (plonos metalinės plokštelės) yra sulenktos, jas galima atsargiai ištiesinti specialiu šukučių pavidalo įrankiu, kurį galima nusipirkti už kelis eurus. Užblokuotos lamelės reikšmingai sumažina efektyvumą.
Dar vienas dalykas, kurį dažnai pamiršta – tai šilumos siurblio programinės įrangos atnaujinimai. Daugelis modernių siurblių turi galimybę atnaujinti programinę įrangą, kuri gali pagerinti efektyvumą arba ištaisyti žinomus trūkumus. Pasiteiraukite savo įrangos tiekėjo arba aptarnavimo specialisto, ar jūsų siurblys turi tokią galimybę.
Kai gedimas jau įvyko: ką daryti ir ko nedaryti
Gerai, gedimas jau nutiko. Sistema neveikia, lauke šalta, jūs esate sunerimęs. Ką daryti?
Pirmas žingsnis – patikrinkite paprasčiausius dalykus. Ar sistema turi elektros maitinimą? Ar neišsijungė automatinis saugiklis? Ar termostatas nustatytas teisingai? Kartais „gedimas” pasirodo esąs tiesiog išjungtas saugiklis arba neteisingai nustatytas termostatas. Tai skamba trivialiai, bet taip nutinka.
Antras žingsnis – patikrinkite klaidos kodą. Dauguma šilumos siurblių turi ekraną arba indikatorius, kurie rodo klaidos kodą. Šis kodas yra labai svarbus informacijos šaltinis. Paimkite instrukcijų knygutę (arba raskite ją internete pagal modelio numerį) ir pažiūrėkite, ką šis kodas reiškia. Kartais tai gali padėti suprasti, ar problema rimta, ar ne.
Ko nedaryti: nebandykite patys atidaryti šaldymo kontūro, nekeiskite jokių nustatymų, jei nesate tikri, ką darote, ir – labai svarbu – nebandykite „perkrauti” sistemos daugiau nei vieną ar du kartus. Jei sistema išsijungė dėl apsaugos, tai reiškia, kad kažkas yra negerai, ir nuolatinis perkrovimas gali pabloginti situaciją.
Rinkdamiesi remonto specialistą, ieškokite to, kuris turi patirties su jūsų konkrečiu gamintoju. Skirtingų gamintojų sistemos turi savo specifiką, ir specialistas, kuris gerai išmano vieną prekės ženklą, ne visada bus toks pat efektyvus su kitu. Klauskite, ar jie turi sertifikatus, ar dirba su šaldymo agentais (tai reikalauja specialios licencijos), ir ar teikia garantiją savo darbams.
Geriau žinoti iš anksto, nei mokytis iš klaidų
Šilumos siurbliai – puiki technologija, kuri tikrai gali reikšmingai sumažinti šildymo išlaidas ir padaryti namus komfortiškesnius. Bet kaip ir bet kuri technologija, ji reikalauja dėmesio, priežiūros ir supratimo.
Dažniausiai pasitaikantys gedimai – kompresoriaus problemos, šaldymo agento nuotėkis, atitirpinimo sistemos sutrikimai, elektronikos gedimai ir vandens cirkuliacijos problemos – nėra neišvengiami. Daugeliu atvejų jų galima išvengti arba bent jau pastebėti ankstyvoje stadijoje, jei sistema yra reguliariai prižiūrima ir savininkas yra atidus.
Svarbiausia, ką galima pasakyti: neignoruokite signalų. Jei kažkas pasikeitė – kaip sistema dirba, kiek triukšmauja, kiek suvartoja elektros – tai nėra normalu ir verta išsiaiškinti priežastį. Šilumos siurblys, kuris „kažkaip dirba”, bet ne taip kaip turėtų, ne tik šildo prasčiau, bet ir artėja prie rimtesnio gedimo.
Ir paskutinis, bet galbūt svarbiausias patarimas: pasirinkite kokybišką montavimo įmonę nuo pat pradžių. Daugelis gedimų, su kuriais žmonės susiduria, atsiranda dėl netinkamo montavimo – neteisingai parinkto šaldymo agento kiekio, blogai nuvestų vamzdžių, netinkamos įrengimo vietos. Pigus montavimas dažnai kainuoja brangiai ilguoju laikotarpiu. Tai ne klientų aptarnavimo frazė – tai tiesiog statistika iš remonto specialistų patirties.
