Kas tie infraraudonieji spinduliai ir kodėl jie šildo kitaip
Jei kada nors stovėjote lauke žiemą ir pajutote saulės šilumą veide, nors oras buvo šaltas – tai ir buvo infraraudonieji spinduliai darbe. Jie nešildo oro. Jie šildo objektus. Ir būtent tai daro infraraudonųjų spindulių šildytuvus tokius įdomius ir skirtingus nuo visko, prie ko esame įpratę.
Tradiciniai konvekciniai šildytuvai veikia paprastai: įkaitina orą, tas oras kyla aukštyn, atvėsta, leidžiasi žemyn, ir taip sukasi ratas. Problema ta, kad šiltas oras pirmiausia kaupiasi po lubomis, kur jo niekas nejaučia. Infraraudonieji šildytuvai veikia visiškai kitaip – jie skleidžia elektromagnetines bangas, kurios praeina pro orą beveik neprarasdamos energijos ir tik susidūrusios su kietu paviršiumi – grindimis, sienomis, baldais, žmogumi – paverčia tą energiją šiluma.
Tai nėra kažkokia nauja technologija. Infraraudonoji spinduliuotė egzistuoja tiek, kiek egzistuoja saulė. Tačiau jos pritaikymas šildymui namuose ir pramonėje pastaraisiais dešimtmečiais tapo vis populiaresnis, ypač kai energijos kainos pradėjo kilti, o žmonės ėmė ieškoti efektyvesnių sprendimų.
Infraraudonųjų šildytuvų tipai – ne visi jie vienodi
Čia prasideda įdomiausia dalis, nes rinkoje yra tiek daug skirtingų modelių ir tipų, kad nesusigaudyti visiškai normalu. Pabandykime tai išskaidyti.
Trumpųjų bangų šildytuvai (dar vadinami „bright” arba karštaisiais) – jie skleidžia intensyvią, ryškią šviesą ir labai greitai suteikia šilumos pojūtį. Jų temperatūra siekia 2000–2600°C. Tokie šildytuvai puikiai tinka lauko terasoms, statybvietėms ar pramoninėms patalpoms, kur reikia greito ir intensyvaus šildymo. Namuose jie naudojami rečiau, nes šviesa gali erzinti, o spinduliavimas yra labai tiesioginis.
Vidutinių bangų šildytuvai – kompromisas tarp greičio ir komforto. Jų temperatūra siekia apie 900–1200°C, šviečia silpniau, tinka pusiau uždariems erdvėms.
Ilgųjų bangų šildytuvai (dar vadinami „dark” arba šaltaisiais) – tai tas tipas, kuris labiausiai tinka gyvenamosioms patalpoms. Jų temperatūra yra 100–400°C, jie neskleidžia matomos šviesos, veikia tyliai ir tolygiai. Šie šildytuvai dažnai montuojami lubose arba ant sienų kaip plokštės ir atrodo estetiškai. Būtent šie modeliai pastaraisiais metais sulaukia didžiausio susidomėjimo tarp namų savininkų.
Taip pat verta paminėti infraraudonąsias šildymo plokštes – tai ploni, dažnai dekoratyvūs elementai, kurie gali atrodyti kaip paveikslas ar veidrodis, bet iš tikrųjų yra šildytuvas. Jie ypač populiarūs tarp tų, kurie nori, kad šildymo sistema nesugadintų interjero.
Ar tikrai taupoma energija – skaičiai ir realybė
Vienas dažniausiai pasikartojančių argumentų reklamuojant infraraudonuosius šildytuvus – jie taupo energiją. Bet ar tai tiesa? Atsakymas, kaip dažnai būna, yra „priklauso nuo situacijos”.
Infraraudonieji šildytuvai yra 100% efektyvūs elektros energijos pavertimo šiluma prasme – tai reiškia, kad kiekvienas suvartotas vatas virsta šiluma. Tačiau tas pats galioja ir paprastiems elektriniams šildytuvams. Skirtumas yra ne efektyvumas, o kaip ta šiluma paskirstoma ir kur ji lieka.
Infraraudonieji šildytuvai šildo masyviuosius objektus – sienas, grindis, baldus. Šie objektai tampa šilumos kaupikliais ir ilgai išlaiko šilumą net po to, kai šildytuvas išjungiamas. Tai reiškia, kad šildytuvas gali veikti trumpiau, bet patalpa išlieka šilta ilgiau. Konvekcinis šildytuvas išjungus greitai atšąla, nes šiltas oras pabėga pro plyšius arba tiesiog susimaišo su šaltu.
Praktiškai tai gali reikšti 20–40% mažesnę energijos sąnaudą, palyginti su konvekciniais šildytuvais, tačiau tik tada, kai šildytuvas tinkamai parinktas pagal patalpos dydį ir gerai sumontuotas. Jei perkate per silpną šildytuvą ir jis dirba nuolat visu pajėgumu, taupymo nebus.
Praktinis patarimas: Skaičiuojant reikiamą galią, orientuokitės į 40–60 W vienam kvadratiniam metrui gerai izoliuotam namui. Jei namas senesnis ir prastai izoliuotas – skaičiuokite 80–100 W/m². Geriau pasikonsultuoti su specialistu, nei pirkti „iš akies”.
Montavimas ir išdėstymas – detalės, kurios lemia viską
Infraraudonųjų šildytuvų efektyvumas labai priklauso nuo to, kur ir kaip jie sumontuoti. Tai ne tie šildytuvai, kuriuos galima tiesiog pastatyti kampe ir pamiršti.
Lubinis montavimas yra populiariausias ir dažniausiai rekomenduojamas variantas. Šildytuvas, pakabintas lubose, spinduliuoja žemyn ir tolygiai apšildo visą grindų plotą bei baldus. Svarbu, kad šildytuvas nebūtų uždengtas – jei virš jo yra lubų sijų ar kitų kliūčių, efektyvumas krenta.
Sieninis montavimas taip pat tinka, tačiau čia reikia atkreipti dėmesį į kampą. Šildytuvas turėtų būti nukreiptas į centrinę patalpos dalį, o ne tiesiai į sieną priešais. Kai kurie modeliai turi reguliuojamą kampą, kas labai patogu.
Grindinis montavimas arba nešiojami modeliai – tai labiausiai lankstus variantas, bet ir mažiausiai efektyvus, nes spinduliavimas iš apačios į viršų nėra natūralus šiam šildymo tipui.
Konkrečios rekomendacijos montavimui:
- Lubinis šildytuvas turėtų būti 2,2–3 m aukštyje nuo grindų – žemiau bus per karšta tiesiai po juo, aukščiau – prarandamas efektyvumas
- Nestatykite šildytuvo tiesiai virš sofos ar lovos, kur žmogus ilgai sėdi ar guli – ilgalaikis tiesioginis spinduliavimas gali sukelti diskomfortą
- Palikite bent 20–30 cm tarpą nuo lubų, kad šildytuvas galėtų tinkamai veikti
- Jei patalpa didelė – geriau du mažesnės galios šildytuvai nei vienas galingas, taip pasieksite tolygesnį šildymą
Sveikata ir sauga – ką sako mokslas
Žmonės dažnai klausia: ar infraraudonieji spinduliai nekenksmingi? Suprantama baimė, ypač kai kalbame apie spinduliuotę. Tačiau čia svarbu atskirti faktus nuo mitų.
Infraraudonoji spinduliuotė yra nejonizuojanti – tai reiškia, kad ji neturi pakankamai energijos suardyti ląstelių DNR, kaip tai daro, pavyzdžiui, ultravioletiniai spinduliai ar rentgeno spinduliai. Ilgųjų bangų infraraudonoji spinduliuotė, kurią skleidžia šildymo plokštės, yra identiška šilumai, kurią skleidžia žmogaus kūnas. Iš esmės tai yra tas pats, kas stovėti prie šiltos krosnies.
Kai kurie tyrimai netgi rodo, kad infraraudonoji šiluma gali turėti teigiamą poveikį sveikatai – gerina kraujotaką, mažina raumenų įtampą, padeda atsipalaiduoti. Todėl infraraudonosios saunos tapo tokios populiarios.
Tačiau yra ir atsargumo momentų. Trumpųjų bangų šildytuvai, kurie skleidžia ryškią šviesą, gali būti kenksmingi akims, jei žiūrite tiesiai į juos ilgą laiką. Taip pat bet koks šildytuvas, paliktas be priežiūros ar uždengtas, gali sukelti gaisrą. Infraraudonieji šildytuvai čia nėra išimtis.
Dar vienas svarbus aspektas – oro kokybė. Kadangi infraraudonieji šildytuvai nešildo oro, jie nesausina jo taip intensyviai kaip konvekciniai šildytuvai. Tai ypač aktualu žmonėms, kenčiantiems nuo sausų gleivinių ar alergininkams. Taip pat jie nekelia dulkių, nes nėra oro cirkuliacijos – tai didelė nauda tiems, kurie reaguoja į dulkes.
Infraraudonieji šildytuvai lauke ir pusiau atvirose erdvėse
Viena sritis, kur infraraudonieji šildytuvai tikrai neturi konkurentų – tai lauko teraso, veranda, restoranų lauko zonos ar bet kokios pusiau atviros erdvės. Čia konvekciniai šildytuvai yra beprasmiški – šildyti orą lauke yra tas pats, kas bandyti pašildyti visą gatvę.
Infraraudonieji šildytuvai lauke veikia puikiai, nes jie šildo tiesiai žmones ir paviršius, o ne orą. Todėl net ir vėjuotą dieną galite jaustis komfortabiliai po infraraudonuoju šildytuvu terasoje.
Restoranai ir kavinės Lietuvoje vis dažniau investuoja į lauko šildymo sistemas, nes tai leidžia pratęsti lauko sezono sezoną. Vietoj vienkartinių dujinių šildytuvų, kurie reikalauja nuolat pirkti dujų balionų, elektriniai infraraudonieji šildytuvai yra ekonomiškesni ilgalaikėje perspektyvoje.
Ką rinktis lauko naudojimui: Trumpųjų ar vidutinių bangų šildytuvai su IP55 ar aukštesne apsaugos klase nuo drėgmės ir dulkių. Atkreipkite dėmesį, kad šildytuvas būtų sertifikuotas lauko naudojimui – ne visi modeliai tam tinkami, net jei atrodo panašiai.
Kaina, atsipirkimas ir ką reikia žinoti prieš perkant
Kalbant atvirai – infraraudonieji šildytuvai nėra pigūs. Kokybiška šildymo plokštė gyvenamajai patalpai gali kainuoti nuo 150 iki 600 eurų ar daugiau, priklausomai nuo galios ir gamintojo. Prie to reikia pridėti montavimo darbus, o jei reikia papildomų elektros instaliacijos darbų – ir tai.
Tačiau svarbu žiūrėti į ilgalaikę perspektyvą. Kokybiški šildytuvai tarnauja 20–25 metus praktiškai be priežiūros. Jie neturi judančių dalių, todėl nėra ką laužyti. Palyginkite tai su dujiniais katilais, kuriems reikia kasmetinės techninės priežiūros, arba su šilumos siurbliais, kurie kainuoja kelis tūkstančius eurų.
Atsipirkimo laikas priklauso nuo daugelio faktorių, bet apytiksliai galima sakyti, kad jei pereinate nuo brangaus šildymo (elektriniai konvekciniai šildytuvai, senos elektrinės krosnys) prie gerai suprojektuotos infraraudonųjų šildytuvų sistemos, investicija gali atsipirkti per 3–7 metus.
Prieš pirkdami patikrinkite:
- Gamintojo garantiją – kokybiški šildytuvai turi bent 5 metų garantiją
- Energetinio efektyvumo klasę ir sertifikatus
- Ar šildytuvas turi termostatą ir galimybę integruotis į išmanaus namo sistemas – tai labai padeda valdyti sąnaudas
- Ar yra galimybė programuoti darbo laiką – šildytuvas, kuris įsijungia prieš jums grįžtant namo ir išsijungia naktį, sutaupo žymiai daugiau nei tas, kuris veikia nuolat
- Nepirkite pigiausių modelių iš nežinomų gamintojų – čia ta sritis, kur kokybė tikrai skiriasi
Kai infraraudonasis šildytuvas tampa tinkamu pasirinkimu – ir kada ne
Infraraudonieji šildytuvai nėra universalus sprendimas visiems ir visur. Kaip ir bet kuri technologija, jie turi savo nišą, kurioje veikia geriausiai, ir situacijas, kur kiti sprendimai bus protingesni.
Jie puikiai tinka kaip pagrindinis šildymas gerai izoliuotuose namuose, kaip papildomas šildymas konkrečiose patalpose (vonios kambarys, biuras, garažas), kaip vienintelis šildymo šaltinis lauko erdvėse ir kaip alternatyva ten, kur nėra galimybės įvesti centrinio šildymo ar dujų.
Tačiau jei jūsų namas prastai izoliuotas, su dideliais šilumos nuostoliais pro senus langus ir sienas – infraraudonieji šildytuvai nepadarys stebuklų. Pirmiausia reikia spręsti izoliacijos problemą, o tik tada galvoti apie šildymo sistemą. Taip pat dideliems pramoniniams objektams ar daugiabučiams namams infraraudonieji šildytuvai retai būna optimalus sprendimas – čia geriau veikia centralizuotos sistemos.
Galiausiai – infraraudonieji šildytuvai veikia elektra. Jei elektros kaina jūsų regione yra labai aukšta, o alternatyvos (dujos, mediena, šilumos siurblys) yra prieinamos ir pigesnės, skaičiai gali nesusidėti jūsų naudai. Visada verta pasidaryti konkretų skaičiavimą savo situacijai, o ne pasitikėti bendromis rekomendacijomis.
Infraraudonųjų šildytuvų rinka auga, technologijos tobulėja, o kainos pamažu mažėja. Tai tikrai technologija, kurią verta turėti omenyje, ypač jei ieškote lanksčių, mažai priežiūros reikalaujančių šildymo sprendimų. Tik nepamirškite – geriausias šildytuvas yra tas, kuris tinkamai parinktas jūsų konkrečiai situacijai, o ne tas, kurį labiausiai reklamuoja.
