Kas tie eko briketai ir kodėl apie juos tiek kalbama
Pastaruoju metu eko briketai tapo tikra tema šildymo sezono pokalbiuose — tiek tarp privačių namų šeimininkų, tiek tarp smulkaus verslo atstovų, kurie šildo sandėlius, dirbtuves ar biurus. Ir nenuostabu: kainų šuoliai gamtinių dujų rinkoje, elektros tarifų augimas bei apskritai nenuspėjama energetikos situacija privertė daugybę žmonių rimtai pažvelgti į alternatyvias kuro rūšis. Eko briketai čia atsidūrė tikrai patrauklioje pozicijoje.
Bet kas tai iš tikrųjų yra? Eko briketai — tai presuotas kuras, pagamintas iš įvairių augalinių žaliavų: medienos drožlių, pjuvenų, žievės, šiaudų, durpių, saulėgrąžų lukštų ar net kavos tirščių. Visa tai, kas anksčiau buvo laikoma atliekomis ar šalutiniu produktu, dabar presuojama į kompaktiškus blokus ir parduodama kaip efektyvus kuras. Skamba paprastai, bet realybėje pasirinkimas gali būti gana sudėtingas — rinkoje pilna skirtingų tipų, skirtingos kokybės ir skirtingų kainų produktų.
Šiame straipsnyje pabandysime išnarplioti, į ką verta atkreipti dėmesį renkantis eko briketus, kokie tipai egzistuoja, kaip nesusigundyti pigiu, bet prastos kokybės produktu ir kaip iš šio kuro išspausti maksimalią naudą.
Pagrindiniai eko briketų tipai — ne visi jie vienodi
Viena iš dažniausių klaidų perkant eko briketus — manyti, kad visi jie yra vienodi. Iš tikrųjų skirtumas tarp skirtingų tipų gali būti esminis tiek šiluminės vertės, tiek degimo trukmės, tiek pelenų kiekio atžvilgiu.
RUF tipo briketai — tai stačiakampiai, tankiai presuoti blokeliai, dažniausiai gaminami iš medienos pjuvenų. Jie plačiausiai paplitę Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Šio tipo briketai pasižymi gana aukšta šilumingumu (apie 4,5–5 kWh/kg), yra patogūs sandėliuoti ir dozuoti. Tinka daugumai kietojo kuro katilų ir krosnių.
Pini-Kay tipo briketai — cilindro formos, su ašine skyle viduje. Ši skylė nėra tik estetinis sprendimas — ji pagerina oro cirkuliaciją degimo metu, todėl briketai dega tolygiau ir ilgiau. Šilumingumas panašus į RUF, tačiau degimo trukmė dažnai ilgesnė. Tinka ir atviroms židinio krosnims, nes atrodo estetiškai.
Durpių briketai — atskira kategorija. Jie gaminami iš supresuotų durpių ir pasižymi savitu degimo pobūdžiu: dega lėčiau, bet žemesnėje temperatūroje. Šilumingumas mažesnis nei medienos briketų (apie 3–3,5 kWh/kg), tačiau jie puikiai tinka ilgalaikiam, tolygiam šildymui, ypač naktį. Svarbu žinoti, kad durpių briketai gamina daugiau pelenų ir yra jautresni drėgmei — jei sušlampa, praktiškai tampa netinkami naudoti.
Saulėgrąžų lukštų briketai — gana populiarūs dėl žemos kainos, tačiau čia slypi ir spąstai. Jų šilumingumas gali būti aukštas (iki 5,5 kWh/kg), bet degimo metu susidaro didelis pelenų kiekis, o pats degimas yra intensyvus ir greitas. Tai reiškia, kad reikia dažniau krauti kurą ir dažniau valyti katilą. Ne visi katilai su tuo susitvarko vienodai gerai.
Šiaudų briketai — rečiau sutinkami, bet egzistuoja. Jų šilumingumas žemesnis, pelenų daug, tačiau kaina paprastai mažiausia. Tinka specifiniams įrenginiams, bet universaliam naudojimui — ne pats geriausias pasirinkimas.
Šilumingumas — skaičius, kuris viską keičia
Jei tektų išskirti vieną parametrą, į kurį reikia žiūrėti perkant eko briketus, tai būtų šilumingumas. Jis matuojamas megadžauliais kilogramui (MJ/kg) arba kilovatvalandėmis kilogramui (kWh/kg). Paprastai tariant, tai parodo, kiek šilumos gausite sudeginus kilogramą kuro.
Kokybiški medienos briketai turėtų pasiekti 4,8–5,2 kWh/kg. Jei gamintojas nurodo mažesnę vertę arba jos visai nenurodo — tai jau pirmas įspėjamasis signalas. Žemas šilumingumas dažniausiai reiškia vieną iš dviejų dalykų: arba žaliava buvo prasta, arba briketai per drėgni.
Drėgmė — tai turbūt didžiausia eko briketų kokybės problema rinkoje. Teoriškai kokybiški briketai turėtų turėti ne daugiau kaip 8–10% drėgnumą. Tačiau praktikoje, ypač perkant iš mažiau žinomų tiekėjų ar sandėliuojant lauke be tinkamos apsaugos, drėgmė gali siekti 15–20% ir daugiau. Tokiu atveju dalis energijos eikvojama vandeniui išgarinti, o ne patalpoms šildyti. Rezultatas — mažiau šilumos, daugiau dūmų, greitesnis katilo ir kamino užsiteršimas.
Praktinis patarimas: jei turite galimybę, prieš pirkdami didelį kiekį, įsigykite nedidelę partiją ir atlikite paprastą testą. Sulaužykite briketą — vidus turėtų būti sausas, be matomos drėgmės. Jei briketai lengvai byra arba yra minkšti — drėgmė per aukšta. Taip pat galite pasverti kelis briketus ir palyginti su gamintojo nurodyta mase — drėgni briketai bus sunkesni.
Kaip skaityti etiketę ir ko klausti pardavėjo
Lietuvos rinkoje eko briketų kokybę reglamentuoja Europos standartas EN 14961-3 (medienos briketams) ir EN 14961-6 (ne medienos kilmės briketams). Kokybiški gamintojai savo produktus sertifikuoja pagal ENplus arba DINplus sistemas — tai reiškia, kad produktas buvo nepriklausomai patikrintas ir atitinka nustatytus reikalavimus.
Renkantis briketus, verta atkreipti dėmesį į šiuos dalykus ant pakuotės ar specifikacijoje:
- Šilumingumas (Heating value) — turėtų būti nurodytas kWh/kg arba MJ/kg
- Drėgmės kiekis (Moisture content) — idealiai iki 10%
- Pelenų kiekis (Ash content) — kokybiški medienos briketai turėtų turėti mažiau nei 1% pelenų
- Tankis (Density) — aukštesnis tankis paprastai reiškia ilgesnį degimą
- Sertifikavimo ženklas — ENplus, DINplus ar kitas pripažintas sertifikatas
Jei pardavėjas negali pateikti jokių techninių duomenų arba sako „na, tai geri briketai, visi perka” — tai rimtas signalas, kad verta ieškoti kitur. Rimti tiekėjai visada turi dokumentus ir nevengia jų parodyti.
Taip pat verta paklausti, iš kokios žaliavos pagaminti briketai. Grynos medienos pjuvenų briketai be jokių priedų — geriausias pasirinkimas daugumai katilų. Jei briketai pagaminti iš mišrios žaliavos arba juose yra priedų (pvz., klijų, lakų, dažytų medžiagų liekanų), degimo metu gali išsiskirti kenksmingos medžiagos. Tai aktualu ne tik sveikatai, bet ir katilo garantijai — daugelis gamintojų garantiją anuliuoja, jei katilas buvo kūrenamas netinkamu kuru.
Kaina prieš kokybę — kur ta riba
Eko briketų kainos Lietuvos rinkoje svyruoja gana plačiame diapazone — nuo maždaug 150 iki 350 eurų už toną, priklausomai nuo tipo, kokybės ir tiekėjo. Ir čia daugelis daro klasikinę klaidą: renkasi pigiausią variantą, galvodami, kad sutaupo. Tačiau skaičiai ne visada tokie, kokie atrodo.
Tarkime, perkate briketus už 160 €/t su šilumingumu 3,8 kWh/kg. Ir perkate briketus už 220 €/t su šilumingumu 5,0 kWh/kg. Iš pirmo žvilgsnio pirmieji pigesni 60 eurų už toną. Bet jei skaičiuosite kainą už megavatvalandę šilumos, antrieji bus ekonomiškesni. Štai paprastas skaičiavimas:
Pigesni briketai: 160 € / (3,8 kWh/kg × 1000 kg) = 0,042 €/kWh
Brangesni briketai: 220 € / (5,0 kWh/kg × 1000 kg) = 0,044 €/kWh
Skirtumas nedidelis, bet tai dar neįskaičiuojant papildomų išlaidų: dažnesnio katilo valymo, didesnio pelenų kiekio utilizavimo, galimų gedimų dėl prastesnio kuro. Taigi „pigesni” briketai ilgainiui gali kainuoti brangiau.
Rekomendacija: nesivaikykite pačios žemiausios kainos, bet ir nebūtinai rinkitės brangiausius. Optimalus pasirinkimas — vidutinės kainos briketai su aiškiai nurodytomis techninėmis charakteristikomis ir sertifikavimu. Tai dažniausiai duoda geriausią kainos ir kokybės santykį.
Sandėliavimas — pusė sėkmės
Net ir pirkdami kokybiškus briketus, galite sugadinti visą reikalą netinkamai juos sandėliuodami. Eko briketai, ypač medienos, yra higroskopiniai — jie sugeria drėgmę iš aplinkos. Jei laikysite juos atvirame ore ar drėgname rūsyje, per kelias savaites jie praras dalį savo šiluminės vertės.
Pagrindinės sandėliavimo taisyklės:
- Laikykite sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje — garaže, sandėliuke, malkinėje su stogu
- Nelaikykite tiesiai ant žemės — padėkite ant paletės ar medinių lentų, kad oro cirkuliacija būtų iš apačios
- Jei laikote lauke, uždenkite vandeniui atsparia plėvele, bet palikite šonines angas ventiliacijai
- Nepirkite daugiau, nei sugebėsite sunaudoti per vieną šildymo sezoną — ilgai laikomi briketai kokybę praranda
- Durpių briketus laikykite ypač atidžiai — jie drėgmę sugeria greičiau nei medienos
Jei perkate didelį kiekį iš karto (tai finansiškai naudinga), pasirūpinkite, kad sandėliavimo vieta tikrai atitiktų reikalavimus. Sutaupyti perkant didesnį kiekį ir tada prarasti dalį kuro dėl drėgmės — tai ne taupymas.
Kuriam katilui kokie briketai tinka
Ne visi briketai tinka visiems šildymo įrenginiams — tai svarbu suprasti prieš perkant. Katilų gamintojai paprastai nurodo, kokio tipo kuras rekomenduojamas, ir nuo to nukrypti nereikėtų.
Automatiniams granulių katilams eko briketai apskritai netinka — jie skirti granulėms, kurios yra daug smulkesnės ir vienodesnės. Bandymas kūrenti tokį katilą briketais greičiausiai baigsis gedimais.
Universaliems kietojo kuro katilams (tiek su rankiniu, tiek su pusiau automatiniu krovimu) medienos briketai tinka puikiai. Svarbu tik laikytis gamintojo rekomendacijų dėl maksimalaus krovinio dydžio ir nekrauti per daug iš karto.
Tradicinėms plytinėms krosnims ir židiniams taip pat tinka medienos briketai, ypač Pini-Kay tipo — jie dega tolygiai ir estetiškai. Saulėgrąžų lukštų briketų atviroms krosnims geriau vengti dėl didelio pelenų kiekio ir intensyvaus degimo.
Dujofikaciniams katilams (kurie dirba su viršutiniu deginimu) briketai tinka ypač gerai — jie dega tolygiai ir ilgai, o tai atitinka tokių katilų darbo principą. Čia aukšto tankio RUF arba Pini-Kay briketai bus optimali pasirinkimas.
Praktinė rekomendacija: prieš pirkdami briketus, perskaitykite savo katilo instrukciją arba susisiekite su gamintojo atstovu Lietuvoje. Klausimai apie tinkamą kurą — tai ne gėda, o atsakingas požiūris į savo įrangą.
Kai skaičiai sutampa su protu — kaip priimti galutinį sprendimą
Apibendrinant visa tai, kas pasakyta, eko briketai — tai tikrai verta alternatyva tradiciniam kurui, bet tik tada, kai pasirinkimas daromas apgalvotai. Rinka pilna produktų, ir skirtumas tarp geriausio bei blogiausio varianto gali būti labai didelis — tiek kišenei, tiek katilui, tiek aplinkai.
Jei tektų duoti vieną pagrindinį patarimą, jis būtų toks: neskubėkite. Prieš pirkdami didelę partiją, išbandykite mažą kiekį iš kelių skirtingų tiekėjų. Stebėkite, kaip briketai dega, kiek pelenų susidaro, kaip greitai sunaudojate kurą. Tai geriausias būdas rasti savo „savo” produktą.
Sertifikuoti produktai — ENplus arba DINplus — yra saugesnis pasirinkimas, nes reiškia nepriklausomą kokybės patikrinimą. Taip, jie gali kainuoti šiek tiek daugiau, bet tai investicija į nuspėjamą rezultatą. Pirkdami nesertifikuotą produktą, prisiimate riziką patys.
Galiausiai, eko briketai — tai ne tik ekonominis, bet ir aplinkosauginis sprendimas. Pagaminti iš atliekinės žaliavos, jie sumažina medienos perdirbimo pramonės atliekų kiekį. Jų anglies pėdsakas yra mažesnis nei iškastinio kuro. Bet tai veikia tik tada, kai produktas tikrai kokybiškas ir naudojamas efektyviai — prastai degantys, drėgni briketai išmeta daugiau kenksmingų medžiagų ir duoda mažiau naudos. Taigi pasirinkimas yra svarbus ne tik jūsų šildymo sąskaitai, bet ir tam, kuo kvėpuojate jūs ir jūsų kaimynai.
