Kodėl triukšmas tapo svarbia problema renkantis šilumos siurblį
Kai prieš kelerius metus šilumos siurbliai tik pradėjo plisti Lietuvoje, daugelis žmonių daugiausia dėmesio skyrė jų efektyvumui ir kainai. Dabar situacija pasikeitė – vis dažniau tenka girdėti apie kaimyninius ginčus dėl triukšmo, skundus savivaldybėms ir net teisminius procesus. Oras-oras šilumos siurblių triukšmas tapo ne mažiau svarbus kriterijus nei jų energinis efektyvumas.
Problema ypač aktuali tankiai apgyvendintose vietose – daugiabučių kvartaluose, kotedžų gyvenvietėse, kur namai stovi gana arti vienas kito. Įsivaizduokite: jūsų kaimynas įsirengė šilumos siurblį, kurio išorinis blokas triukšmauja kaip senas šaldytuvas, ir tai tęsiasi visą parą. Vasarą, kai langai atidaryti, tai gali virsti tikra košmaru. Todėl prieš renkantis įrenginį, verta gerai išsiaiškinti, ko tikėtis triukšmo požiūriu.
Iš kur kyla triukšmas ir kaip jis matuojamas
Oras-oras šilumos siurblio išorinis blokas triukšmą skleidžia dėl kelių pagrindinių priežasčių. Pirmiausia – tai kompresorius, kuris suspaudžia šaldymo agentą. Antra – ventiliatorius, kuris varo orą per šilumokaitį. Trečia – freonas, tekantis per vamzdžius ir plečiamąją sklendę. Dar pridėkime vibracijas, kurios persiduoda per tvirtinimus į sieną ar pamatą.
Triukšmo lygis matuojamas decibelais (dB arba dBA, kai matavimas koreguotas pagal žmogaus ausies jautrumą). Gamintojų specifikacijose paprastai nurodomas garso slėgio lygis, išmatuotas 1 metro atstumu nuo įrenginio. Čia ir slypi pirmoji problema – realybėje svarbu ne tik tai, kiek triukšmo skleidžia pats įrenginys, bet ir kaip tas garsas sklinda aplinkoje, atspindi nuo sienų, persiduoda per konstrukcijas.
Kad būtų aiškiau: 40 dB – tai tylus bibliotekos skaitymo salės triukšmas, 50 dB – normalus pokalbis, 60 dB – jau gana garsus biuro triukšmas. Daugelis šiuolaikinių šilumos siurblių deklaruoja 45-55 dB lygį, bet tai tik skaičiai ant popieriaus. Realybėje svarbu ne tik kiekybė, bet ir kokybė – žemo dažnio dūzgimas gali erzinti labiau nei aukštesnio tono šnypštimas.
Kas lemia, kad vienas siurblys triukšmauja, o kitas dirba tyliai
Pirmiausia – inverterinė technologija. Senesni ar pigūs modeliai dirba „įjungta-išjungta” principu: kompresorius įsijungia pilnu pajėgumu, pasiekia reikiamą temperatūrą ir išsijungia. Tai sukelia triukšmo šuolius. Inverteriniai modeliai reguliuoja galią sklandžiai, todėl dirba tyliau ir stabiliau. Skirtumas gali siekti 5-10 dB, o tai ausiai – beveik dvigubai tyliau.
Antra svarbi detalė – ventiliatoriaus konstrukcija ir greitis. Kokybiškesni įrenginiai turi didesnius ventiliatorius, kurie gali suktis lėčiau ir vis tiek užtikrinti pakankamą oro srautą. Mažesni ventiliatoriai turi suktis greičiau, o tai reiškia daugiau triukšmo. Kai kurie gamintojai naudoja specialias tylias ventiliatoriaus mentis, kurios sumažina aerodinaminį triukšmą.
Trečias faktorius – kompresoriaus tipas ir kokybė. Scroll tipo kompresoriai paprastai tylesni už stūmoklinio tipo. Japonų ir vokiečių gamintojai dažnai naudoja geresnius kompresorius su geresnėmis vibroizoliacijos sistemomis. Kinų gamintojai, ypač pigesnio segmento, kartais taupydami naudoja triukšmingesnius kompresorius.
Dar vienas aspektas – įrenginio dydis ir galingumas. Perdimensuotas siurblys, kuris dažnai įsijungia ir išsijungia, gali triukšmauti labiau nei tinkamai parinktas. Tuo tarpu per mažas įrenginys, dirbantis nuolat maksimalia galia, taip pat nebus tylus. Čia svarbu rasti aukso vidurį.
Nakties režimas ir kitos triukšmą mažinančios funkcijos
Daugelis šiuolaikinių oras-oras šilumos siurblių turi vadinamąjį „nakties režimą” arba „tylųjį režimą”. Įjungus šią funkciją, įrenginys sumažina ventiliatoriaus greitį ir kompresoriaus galią, kad dirbtų tyliau. Triukšmo lygis gali nukristi 3-5 dB. Skamba nedaug, bet prisiminkite – decibelų skalė logaritminė, todėl 3 dB sumažinimas reiškia beveik perpus mažesnį garso intensyvumą.
Tačiau yra ir minusas – nakties režime sumažėja ir šildymo ar vėsinimo galia. Jei lauke labai šalta arba karšta, įrenginys gali nebeužtikrinti komfortinės temperatūros. Todėl ši funkcija labiau tinka pereinamaisiais sezonais arba gerai izoliuotuose namuose, kur temperatūros svyravimai nedideli.
Kai kurie pažangesni modeliai turi programuojamus grafikus – galite nustatyti, kad nuo 22 val. iki 6 val. ryto įrenginys dirbtų tyliuoju režimu, o dieną – normalia galia. Yra ir tokių, kurie automatiškai aptinka, kad namuose tylu (niekas nevaikšto, nekalba), ir patys pereina į tylesnį režimą.
Dar viena naudinga funkcija – automatinis grotelių nukreipimas. Kai oras nukreipiamas tiesiai į sieną ar kliūtį, gali atsirasti papildomo aerodinaminio triukšmo. Išmanesni įrenginiai tai aptinka ir koreguoja grotelių padėtį.
Montavimo vietos pasirinkimas – pusė sėkmės
Net ir tylus šilumos siurblys gali tapti triukšmo šaltiniu, jei netinkamai sumontuotas. Pirmiausia – atstumas nuo langų ir miegamųjų. Lietuvos higienos norma HN 33:2011 nustato, kad gyvenamųjų patalpų langų zonoje nakties metu triukšmo lygis neturi viršyti 45 dB. Tai reiškia, kad išorinį bloką reikia montuoti taip, kad iki artimiausio lango būtų bent 3-5 metrai.
Bet ne tik savo langai svarbūs – reikia pagalvoti ir apie kaimynus. Jei jūsų išorinis blokas bus po kaimyno miegamojo langu, konfliktų išvengti bus sunku. Geriausia vieta – šoninis ar galinis namo fasadas, kur nėra langų arba jie yra toli. Idealus variantas – kai tarp šilumos siurblio ir gyvenamųjų zonų yra garažas, sandėliukas ar kita pagalbinė patalpa.
Svarbu ir tai, ant ko montuojamas išorinis blokas. Jei tvirtinamas tiesiai prie sienos ant kronšteinų, vibracijos gali persiduoti į pastato konstrukcijas ir sklisti po visą namą. Ypač tai aktualu medinių namų atveju – medis puikiai perduoda vibraciją. Geriau naudoti specialius antivibracinius kronšteinus su guminėmis tarpinėmis arba montuoti bloką ant atskiro pamato žemėje, paklojus guminį kilimėlį.
Dar vienas svarbus dalykas – oro cirkuliacija. Jei išorinį bloką primontuosite kampe, kur oras negali laisvai cirkuliuoti, ventiliatoriui teks dirbti intensyviau, o tai reiškia daugiau triukšmo. Turi būti bent 30 cm laisva erdvė iš šonų ir 50 cm iš priekio bei užpakalio. Kai kurie montuotojai šio reikalavimo nepaiso, nes jiems patogiau sumontuoti bloką kur nors kampe – būkite budrūs.
Akustiniai ekranai ir kiti triukšmą slopinantys sprendimai
Jei jau sumontuotas šilumos siurblys triukšmauja per garsiai, situaciją galima bandyti taisyti. Vienas populiariausių sprendimų – akustinis ekranas. Tai konstrukcija iš triukšmą sugeriančių medžiagų, kuri montuojama aplink išorinį bloką. Tačiau čia reikia atsargumo – ekranas neturi trukdyti oro cirkuliacijai, kitaip įrenginio efektyvumas sumažės, o jis pats gali net sugesti dėl perkaitimo.
Tinkamai suprojektuotas akustinis ekranas gali sumažinti triukšmą 5-10 dB. Jis turėtų būti atvirų konstrukcijų, su oro cirkuliacijos angomis, bet kartu užtverti tiesioginį garso skleidimą link kaimynų langų. Viduje naudojamos garso sugeriančios medžiagos – specialūs akustiniai putplasčiai, mineralinė vata su apsaugine membrana, perforuotos metalinės plokštės.
Galima ir paprasčiau – pasodinti tankius krūmus ar įrengti tvorą tarp šilumos siurblio ir triukšmo jautrios vietos. Augalija sugeria dalį garso, nors efektas nėra toks ryškus kaip su specialiu ekranu. Bet estetiškai tai gali atrodyti geriau nei metalinė dėžė aplink įrenginį.
Jei triukšmo šaltinis – vibracijos, persiduodančios per konstrukcijas, padeda antivibracinės pagalvėlės po išoriniu bloku. Jas galima įdėti papildomai, net jei įrenginys jau sumontuotas. Kainuoja nedaug, bet efektas gali būti pastebimas, ypač jei triukšmas sklinda į namo vidų.
Ką daryti, jei kaimyno šilumos siurblys trukdo gyventi
Situacija, kai ne jūsų, o kaimyno šilumos siurblys triukšmauja, yra sudėtingesnė. Pirmiausia – pabandykite pasikalbėti kultūringai. Galbūt kaimynas net nežino, kad jo įrenginys trukdo. Gal galima būtų įjungti nakties režimą ar pakeisti nustatymus. Dažnai žmonės tiesiog nežino apie tokias galimybes.
Jei pokalbis nepadeda, galite kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Jie gali atlikti triukšmo matavimus. Jei paaiškės, kad viršijamos higienos normos, kaimynui bus įteiktas reikalavimas situaciją ištaisyti. Tiesa, procedūra gali užtrukti, o matavimų paslauga nėra nemokama.
Yra ir teisinis kelias – kreiptis į teismą dėl kaimyninių teisių pažeidimo. Bet tai jau kraštutinė priemonė, kuri sugadins santykius galutinai. Geriau vis dėlto bandyti rasti kompromisą – gal pasiūlyti kaimynui kartu įrengti akustinį ekraną, pasidalijant išlaidomis? Arba padėti perkonfigūruoti įrenginį, kad jis dirbtų tyliau?
Svarbu žinoti, kad jei kaimynas šilumos siurblį įsirengė nesilaikydamas statybos normų (per arti sienos ribos, be reikiamų leidimų), galite skųstis savivaldybei. Bet jei viskas įrengta teisėtai, o tiesiog įrenginys triukšmingas – čia sudėtingiau. Įstatymas nelabai aiškiai reglamentuoja tokias situacijas, todėl dažnai tenka ieškoti tarpusavio sutarimo.
Kaip išsirinkti tylų šilumos siurblį – konkretūs patarimai
Pirmiausia – nežiūrėkite tik į kainą. Pigūs kinų gamintojai dažnai nurodo optimistiškas triukšmo charakteristikas, kurios realybėje neatitinka tikrovės. Geriau rinktis žinomus japonų (Mitsubishi, Daikin, Fujitsu, Panasonic) ar europietiškus (Bosch, Vaillant) gamintojus. Jie paprastai tylesni ir ilgaamžiškesni.
Specifikacijose ieškokite ne tik triukšmo lygio skaičiaus, bet ir pažymės, kad tai išmatuota pagal EN 12102 ar ISO 3744 standartus. Jei nurodytas tik vienas skaičius be jokių paaiškinimų – įtartina. Kokybiški gamintojai nurodo triukšmą skirtingais režimais: minimaliu, nominaliu ir maksimaliu.
Pasižiūrėkite atsiliepimų internete, bet būkite kritiški. Kartais žmonės skundžiasi triukšmu ne dėl paties įrenginio, o dėl netinkamo montavimo. Geriau ieškoti atsiliepimų, kur aprašoma konkreti situacija – kiek metrų iki lango, ant ko sumontuotas, kaip skamba.
Jei įmanoma, prieš perkant apsilankykite pas kažką, kas jau turi tokį patį modelį. Paprašykite leisti išgirsti, kaip jis dirba. Geriausiai – vakare, kai aplinkui tylu. Pastovėkite prie išorinio bloko, paskui nueikite 5 metrus, 10 metrų – pajusite, kaip sklinda garsas.
Konsultuokitės su keliais montavimo specialistais, ne tik su vienu. Klauskite, kokius modelius jie rekomenduotų triukšmo požiūriu, ar yra buvę skundų dėl triukšmo. Patikimas montuotojas paprastai atvirai pasakys, kurie modeliai būna problemiški, o kurie ne.
Kai triukšmas – ne tik nepatogumas, bet ir sveikatos problema
Ilgalaikis triukšmo poveikis nėra tik diskomfortas – tai gali turėti įtakos sveikatai. Nuolatinis foninių garsas, ypač naktį, trikdo miegą. Net jei jums atrodo, kad priprantate ir nebegirdite, organizmas vis tiek reaguoja – padidėja streso hormonų lygis, pakyla kraujospūdis, prastėja miego kokybė.
Ypač jautrūs triukšmui yra vaikai ir pagyvenę žmonės. Vaikai, kurių miegas nuolat trikdomas, gali turėti dėmesio koncentracijos problemų, būti irzlūs. Vyresnio amžiaus žmonėms triukšmas gali sukelti ar pabloginti širdies ir kraujagyslių ligas.
Žemo dažnio triukšmas, būdingas šilumos siurbliams, yra ypač klastingas. Jis gali būti negarsus, bet įkirus – sukelia galvos skausmą, nuovargį, dirglumą. Kai kurie žmonės į jį jautresni nei kiti, todėl kas vienam atrodo toleruotina, kitam gali būti tikra kančia.
Todėl triukšmo klausimas nėra smulkmena ar išlepinimas. Tai reali problema, kurią reikia spręsti dar prieš įsigyjant ir montuojant šilumos siurblį. Geriau iš karto investuoti į tylesnį modelį ir kokybišką montavimą, nei vėliau kentėti ar ginčytis su kaimynais.
Ką ateitis žada triukšmo mažinimo srityje
Geros žinios – technologijos tobulėja, ir naujausi šilumos siurbliai tikrai tylesni nei prieš penkerius ar dešimt metų buvę modeliai. Gamintojai supranta, kad triukšmas tampa vis svarbesniu konkurencingumo veiksniu, todėl investuoja į tyrimus ir plėtrą.
Viena įdomiausių naujovių – ventiliatoriai su kintamu menčių kampu, kurie automatiškai prisitaiko prie sąlygų ir dirba optimaliu režimu. Yra ir eksperimentuojama su skirtingo dydžio menčių ventiliatoriais, kurie sukuria mažiau aerodinaminio triukšmo.
Kompresorių srityje taip pat vyksta pažanga. Naujausi inverteriniai kompresoriai su magnetiniais guoliais vibruoja mažiau ir dirba tyliau. Kai kurie gamintojai kuria dviejų ar net trijų pakopų kompresorius, kurie dar sklandžiau reguliuoja galią.
Dirbtinio intelekto panaudojimas taip pat žada proveržį. Šilumos siurbliai, kurie mokosi jūsų įpročių ir namo ypatybių, gali iš anksto pradėti šildyti ar vėsinti tyliu režimu, kad piko metu nereikėtų dirbti maksimalia (ir triukšmingiausia) galia. Jie gali analizuoti oro sąlygas ir optimizuoti darbą taip, kad triukšmas būtų minimalus.
Taip pat ateityje tikėtina griežtesnė reguliacija – Europos Sąjungoje jau diskutuojama apie griežtesnius triukšmo reikalavimus buitinei technikai. Gali būti, kad po kelerių metų triukšmingesni modeliai tiesiog nebepateks į rinką.
Kol kas realybė tokia: renkantis oras-oras šilumos siurblį, triukšmo klausimui reikia skirti ne mažiau dėmesio nei energiniam efektyvumui ar kainai. Pasikonsultuokite su specialistais, pasirinkite kokybišką įrenginį, pasirūpinkite tinkamu montavimu – ir šilumos siurblys taps patogiu namų šildymo sprendimu, o ne nuolatinio streso šaltiniu jums ar jūsų kaimynams. Investicija į tylesnį modelį ir profesionalų montavimą atsipirks ramybe ir gera savijauta, o tai, sutikite, verta kur kas daugiau nei sutaupyti šimtas kitą eurų.
