Pradžia / ŠILDYMO ELEMENTAI IR DALYS / Oras-oras siurblių montavimo reikalavimai

Oras-oras siurblių montavimo reikalavimai

Kas iš tiesų yra oras-oras šilumos siurblys ir kodėl jis taip populiarus

Pastaraisiais metais oras-oras šilumos siurbliai tapo tikra sensacija Lietuvos namų šildymo rinkoje. Ir ne be reikalo – tai vienas efektyviausių būdų šildyti patalpas žiemą ir vėsinti vasarą, tuo pačiu taupant nemažai elektros energijos. Bet prieš skubant į parduotuvę ar kviečiant montavimo specialistus, verta suprasti, kad šių įrenginių įrengimas nėra toks paprastas kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Oras-oras siurblys veikia pagal atvirkštinio šaldytuvo principą – jis ištraukia šilumą iš lauko oro ir perduoda ją į patalpas. Taip, net kai lauke minusas, ore vis tiek yra šilumos energijos, kurią galima panaudoti. Vidutiniškai toks įrenginys sunaudoja 1 kW elektros energijos, o pagamina 3-4 kW šiluminės energijos. Skamba įspūdingai, tiesa? Bet visa ši magija veikia tik tada, kai sistema sumontuota tinkamai ir laikomasi visų reikalavimų.

Vietos parinkimas – pirmasis ir svarbiausias žingsnis

Daugelis žmonių daro klaidą galvodami, kad išorinį bloką galima pakabinti bet kur ant sienos. Realybė yra kiek sudėtingesnė. Išorinio bloko vieta turi atitikti kelis esminius kriterijus, kurie užtikrins ne tik efektyvų veikimą, bet ir ilgaamžiškumą.

Pirmiausia, išorinis blokas turi būti montuojamas vietoje, kur yra pakankamas oro judėjimas. Tai reiškia, kad aplink įrenginį turi būti laisva erdvė – bent 30 cm iš šonų ir 50 cm nuo priekio. Jei pakabinsite bloką per arti sienos kampo ar po stogeliu, kur oras cirkuliuoja prastai, efektyvumas gali kristi net 20-30 procentų. O tai jau reiškia, kad už elektros sąskaitas mokėsite daugiau nei galėtumėte.

Antra svarbi detalė – saulės šviesa. Geriausias variantas yra šiaurinė ar rytinė pastato pusė, kur tiesioginė saulė neveikia per daug intensyviai. Vasarą, kai siurblys dirba vėsinimo režimu, persildęs išorinis blokas turi dirbti sunkiau, o tai vėlgi didina elektros sąnaudas. Teko matyti atvejų, kai žmonės montavo bloką pietinėje pusėje tiesiog todėl, kad ten buvo patogiau vesti komunikacijas – vėliau gailėjosi.

Triukšmas – dar vienas aspektas, kurį būtina apgalvoti iš anksto. Nors šiuolaikiniai siurbliai nėra ypač triukšmingi, vis tiek jie skleidžia tam tikrą garsą veikdami. Todėl geriau išorinį bloką montuoti ne po miegamojo langais ar kaimynų pusėje, ypač jei namai stovi arti vienas kito. Yra nustatytos triukšmo normos – gyvenamojoje zonoje naktį triukšmas neturi viršyti 40 dB. Pažeidus šias normas, galite sulaukti ne tik kaimynų skundų, bet ir baudų.

Techniniai montavimo reikalavimai, kurių negalima ignoruoti

Dabar pereikime prie konkretesnių techninių dalykų. Išorinis blokas turi būti tvirtinamas ant specialių kronšteinų, kurie prilaikytų ne tik paties įrenginio svorį (paprastai 30-50 kg), bet ir atlaikytų vėjo apkrovas. Lietuvoje vėjas gali būti tikrai stiprus, todėl tvirtinimai turi būti patikimi. Naudojami specialūs ankeriniai varžtai, įsukti į mūrą bent 10 cm gylyje.

Labai svarbus momentas – išorinis blokas negali būti montuojamas tiesiog ant žemės. Jis turi būti pakeltas bent 15-20 cm virš grunto lygio. Priežastis paprasta – žiemą sniego užpustymui, pavasarį tirpstant sniegui, rudenį per liūtis. Jei blokas stovės per žemai, rizikuojate, kad jis bus užpustytas ar apsemtas vandeniu. O drėgmė ir elektronika – ne geriausi draugai.

Vidinio bloko montavimas taip pat turi savo niuansus. Dažniausiai jis kabinamas ant sienos, ir čia svarbu pasirinkti tinkamą aukštį – paprastai 2-2,5 metro nuo grindų. Kodėl būtent tiek? Nes šiltas oras kyla į viršų, o vėsus leidžiasi žemyn. Jei pakabinsite per žemai, šildymo efektyvumas sumažės. Per aukštai – patys sėdėdami nejaučiate šilimos.

Sienoje, kurioje montuojamas vidinis blokas, reikės gręžti skylę komunikacijoms – vamzdeliams ir laidams. Ši skylė turi būti gręžiama nedideliu kampu (apie 5 laipsnius) žemyn link išorės, kad kondensuotas vanduo natūraliai ištekėtų laukan, o ne kauptųsi viduje. Skylės skersmuo paprastai 60-80 mm, priklausomai nuo siurblio galingumo ir komunikacijų skaičiaus.

Elektros instaliacijos yra rimtas reikalas

Čia prasideda dalis, kurioje tikrai nepatartina eksperimentuoti patiems. Oras-oras siurblys yra galingas elektrinis prietaisas, kuris reikalauja atskiros elektros linijos su atskirais apsauginiais automatais. Tai nėra šaldytuvas, kurį galima tiesiog įkišti į rozetę.

Priklausomai nuo siurblio galingumo (paprastai nuo 2,5 iki 7 kW), reikalingas atitinkamas elektros kabelis. Mažesniems siurbliams pakanka 3×2,5 mm² kabelio, galingesniems gali prireikti 3×4 mm² ar net storesnio. Kabelis turi būti tiesiamas nuo skirstomojo skydo iki išorinio bloko, o nuo jo – iki vidinio. Viskas turi būti daroma pagal elektros įrenginių įrengimo taisykles.

Apsauginis automatas parenkamas pagal siurblio srovės stiprumą, paprastai tai būna 16-25 A automatas. Būtina įrengti ir nuotėkio srovės apsaugos įtaisą (DIF) – tai apsaugos jus nuo elektros smūgio, jei kažkas nutiktų su įrenginiu. Šie dalykai nėra prabanga, o būtinybė.

Dar vienas dalykas – daugelis šiuolaikinių siurblių turi WiFi funkcijas ir gali būti valdomi nuotoliniu būdu per išmaniuosius telefonus. Tam reikia užtikrinti, kad montavimo vietoje būtų geras WiFi signalas arba numatyti galimybę nutempti internetinį kabelį.

Freonas ir vamzdynai – jokių kompromisų

Šilumos siurbliai veikia naudodami šaldymo agentą (freoną), kuris cirkuliuoja tarp išorinio ir vidinio blokų. Šios komunikacijos turi būti įrengtos idealiai – jokių nuotėkių, jokių klaidų. Net mažytė freono nuotėkis gali sumažinti sistemos efektyvumą 30-40 procentų arba visiškai ją sugadinti.

Vario vamzdeliai, kuriais cirkuliuoja freonas, turi būti atitinkamo skersmens (paprastai 1/4″ ir 3/8″ arba 1/4″ ir 1/2″, priklausomai nuo galingumo) ir privaloma juos apšiltinti specialia termoizoliacine medžiaga. Neapšiltinti vamzdeliai vasarą prakaituoja, o žiemą ant jų gali susidaryti ledas. Be to, neapšiltinti vamzdeliai reiškia šilumos nuostolius, o tai – mažesnį efektyvumą.

Vamzdynų ilgis taip pat turi reikšmės. Dauguma gamintojai nurodo maksimalų leistiną atstumą tarp vidinių ir išorinių blokų – paprastai tai 15-25 metrai. Kuo trumpesnės komunikacijos, tuo geriau. Kiekvienas papildomas metras reiškia šiek tiek mažesnį efektyvumą. Jei jūsų atveju atstumas viršija rekomenduojamą, gali prireikti galingesnio modelio arba papildomos freono užpildo.

Vamzdynų jungimas turi būti atliekamas profesionaliai – naudojant specialius įrankius, vakuumavimą ir slėgio patikrinimą. Tai ne vandentiekio vamzdžiai, kuriuos galima sujungti „kaip nors”. Netinkamai sujungtos komunikacijos – tai garantuotas gedimas ateityje.

Kondensato nutekėjimas – maža detalė, didelė problema

Apie ką daugelis pamiršta arba net nežino – tai kondensato nutekėjimas. Kai siurblys veikia vėsinimo režimu vasarą, vidiniame bloke susidaro kondensatas – vanduo, kuris turi kažkur nutekėti. Tam yra specialus drenažo vamzdelis, kuris turi būti tinkamai nuvestas.

Paprasčiausias variantas – išvesti drenažo vamzdelį pro tą pačią skylę sienoje kartu su kitomis komunikacijomis. Bet čia svarbu užtikrinti, kad vanduo tikrai nutekėtų laukan, o ne kauptųsi kažkur sienoje ar grįžtų atgal. Vamzdelis turi turėti nuolydį bent 1-2 cm kiekvienam metrui.

Kai kurie žmonės bando drenažą išvesti į kanalizaciją – tai geras sprendimas, bet reikia užtikrinti, kad būtų hidraulinis užraktas (sifonas), kitaip iš kanalizacijos sklindantys kvapai pateks į kambarį per drenažo vamzdelį. Teko girdėti istorijų, kai žmonės negalėjo suprasti, iš kur kambaryje atsiranda nemalonus kvapas – paaiškėjo, kad kaltas netinkamai prijungtas drenažas.

Žiemą, kai siurblys dirba šildymo režimu, kondensatas susidaro išoriniame bloke. Modernūs siurbliai turi automatinį atšildymo režimą, kuris periodiškai ištirpdo susidariusį ledą. Šis vanduo turi laisvai nutekėti žemyn. Todėl po išoriniu bloku neturėtų būti jokių kliūčių, kurios trukdytų vandeniui nutekėti.

Leidimai ir formalumai – nuobodu, bet būtina

Dabar apie mažiau įdomią, bet vis tiek svarbią dalį – formalumus. Lietuvoje oras-oras šilumos siurblio montavimui paprastai nereikia statybos leidimo, jei kalbame apie individualų gyvenamąjį namą. Tačiau yra niuansų.

Jei gyvename daugiabučiame name, situacija sudėtingesnė. Išorinio bloko montavimas ant bendro namo sienos reikalauja daugiabučio namų savininkų bendruomenės sutikimo. Tai reiškia, kad reikės kreiptis į bendrijos valdybą, pateikti prašymą, galbūt dalyvauti susirinkime. Kai kurios bendrijos turi savo taisykles dėl išorinių įrenginių montavimo – pavyzdžiui, gali būti nustatyta, kad visi išoriniai blokai turi būti montuojami vienoje pastato pusėje ar tam tikrame aukštyje, kad nesugadintų pastato išvaizdos.

Jei jūsų namas yra saugomoje teritorijoje ar kultūros paveldo objektas, gali prireikti papildomų leidimų iš paveldosaugininkų. Taip, tai gali užtrukti ir pareikalauti papildomo kantrumo, bet geriau viską sutvarkyti teisėtai nei vėliau turėti problemų.

Dar vienas aspektas – elektros tinklo pajėgumas. Prieš montuojant siurblį, verta pasitikrinti, ar jūsų namo elektros įvadas pajėgus papildomai apkrovai. Jei turite seną 10 kW įvadą ir jau dabar jis apkrautas, gali prireikti įvado galios didinimo. Tai reiškia kreipimąsi į elektros tiekėją, papildomus darbus ir išlaidas.

Ką daryti po montavimo ir kaip išvengti problemų

Taigi, siurblys sumontuotas, viskas veikia, specialistai išvažiavo. Kas toliau? Pirmiausia, įsitikinkite, kad gavote visus dokumentus – montavimo aktą, garantinius dokumentus, instrukcijas. Paprašykite montavimo specialistų parodyti, kaip naudotis pulteliu, kaip įjungti skirtingus režimus, kaip valyti filtrus.

Filtrai – tai dalykas, kurį turėsite prižiūrėti patys reguliariai. Vidinio bloko oro filtrai turėtų būti valomi bent kartą per mėnesį, o intensyviai naudojant – dar dažniau. Tai paprasta – tiesiog ištraukiate filtrus (paprastai jie yra už priekinės grotelių dangtelio), nuplaunate šiltu vandeniu, išdžiovinate ir įdėdate atgal. Užteršti filtrai gali sumažinti efektyvumą net 15-20 procentų.

Išorinis blokas taip pat reikalauja priežiūros, nors ir ne tokios dažnos. Kartą per sezoną verta patikrinti, ar nesusikaupė lapų, pūkų ar kitų šiukšlių, kurios gali užkimšti oro srautą. Šilumnešio radiatorius galima atsargiai nuvalyti šepečiu ar nupūsti suspaustu oru. Tik būkite atsargūs – radiatorius yra iš plonų aliuminio plokštelių, kurias lengva sulenkti.

Profesionali techninė priežiūra turėtų būti atliekama bent kartą per dvejus metus. Specialistas patikrina freono kiekį, elektros jungtis, kondensatoriaus ir išgarintojo būklę, išvalo vidinius komponentus. Tai kainuoja 50-100 eurų, bet gali išgelbėti nuo daug brangesnio remonto ateityje.

Kai viskas sumontuota teisingai – džiaugsmas ir taupymas

Teisingai sumontuotas oras-oras šilumos siurblys gali tarnauti 15-20 metų ir per tą laiką sutaupyti tikrai nemažai pinigų. Palyginus su elektriniu šildymu, sutaupymas gali siekti 60-70 procentų, o palyginus su dyzelinu ar suskystintomis dujomis – dar daugiau. Bet visas šis efektyvumas ir taupymas yra įmanomas tik tada, kai laikomasi visų montavimo reikalavimų.

Dažnai žmonės bando sutaupyti rinkdamiesi pigiausią montavimo paslaugą ar net bandydami montuoti patys. Rezultatas paprastai būna liūdnas – neefektyviai veikiantis įrenginys, dažni gedimai, trumpesnis tarnavimo laikas. Profesionalus montavimas gali kainuoti 300-600 eurų priklausomai nuo sudėtingumo, bet tai investicija, kuri tikrai atsipirks.

Renkantis montavimo specialistus, žiūrėkite ne tik į kainą. Pasiteiraukite, ar jie turi atitinkamą kvalifikaciją, ar yra apsidraudę profesinės atsakomybės draudimu, ar teikia garantiją ne tik įrenginiui, bet ir montavimo darbams. Paskaitykite atsiliepimus internete, paklauskite pažįstamų. Geras specialistas neskubės, viską padarys tvarkingai, paaiškins kaip veikia sistema ir kaip ją prižiūrėti.

Nepamirškite ir to, kad šilumos siurblys nėra stebuklingas įrenginys, kuris išspręs visas šildymo problemas. Jei jūsų namas prastai apšiltintas, langai seni ir prapučia, siurblys dirbs neefektyviai ir elektros sąskaitos bus didelės. Todėl prieš montuojant siurblį, verta investuoti į namo apšiltinimą – tai padidins bet kokios šildymo sistemos efektyvumą.

Taigi, oras-oras šilumos siurblys gali būti puikus sprendimas jūsų namui, bet tik tada, kai viskas padaryta teisingai – nuo vietos parinkimo iki paskutinio varžto užsukimo. Nesigailėkite laiko ir pastangų viską sutvarkyti kaip reikia, ir jūsų namai bus šilti žiemą, vėsūs vasarą, o elektros sąskaitos – maloniai nustebins.