Kokius radiatorius renkasi šiuolaikiniai vartotojai
Šildymo sezonas kasmet primena apie tai, kad tinkamas radiatorių pasirinkimas – ne tik komforto, bet ir ekonomijos klausimas. Rinkoje šiandien galima rasti tokį įvairių šildymo prietaisų asortimentą, kad galva ima suktis. Nuo senųjų ketinių monstrų iki ultramoderniųkai atrodančių aliumininių modelių – kiekvienas tipas turi savo privalumų ir trūkumų.
Daugelis žmonių vis dar gyvena su tais pačiais radiatoriais, kurie buvo sumontuoti statant namą prieš 20-30 metų. Tačiau technologijos per tą laiką padarė didžiulį šuolį į priekį. Šiuolaikiniai radiatoriai ne tik efektyviau šildo, bet ir gerokai mažiau kainuoja eksploatuoti. Be to, jie gali tapti interjero akcentu, o ne tuo dalyku, kurį norisi užslėpti už užuolaidų.
Pasirinkdami naujus radiatorius, žmonės dažniausiai vadovaujasi trimis pagrindiniais kriterijais: kaina, efektyvumas ir išvaizda. Tačiau šie kriterijai ne visada dera tarpusavyje. Pigiausias variantas retai būna efektyviausias, o gražiausi modeliai kartais nuvilia savo šiluminėmis savybėmis.
Ketiniai radiatoriai – klasika, kuri niekada neišeina iš mados
Ketiniai radiatoriai yra tikri šildymo sistemų veteranai. Juos galima rasti tiek senuose sovietmečio pastatuose, tiek restauruotuose loftuose, kur jie tampa prabangiško dizaino elementu. Šie masyvūs gaminiai pasižymi išties įspūdinga ilgaamžiškumu – teisingai prižiūrimi ketiniai radiatoriai gali tarnauti 50 metų ir ilgiau.
Pagrindinis ketinių radiatorių privalumas – jų gebėjimas ilgai išlaikyti šilumą. Ketui reikia daugiau laiko įšilti, bet atvėsus sistemai, jis dar ilgai skleidžia šilumą į patalpą. Tai ypač naudinga, kai šildymo sistema veikia cikliškai arba yra pertraukų tiekiant šilumą. Viena sekcija paprastai sugeba išspinduliuoti apie 100-160 W šiluminės galios, priklausomai nuo modelio ir vandens temperatūros.
Ketiniai radiatoriai puikiai tinka centrinio šildymo sistemoms, nes jiems nebaisu nei prastas šilumnešio kokybė, nei slėgio šuoliai. Kol aliumininiai ar plieniniai radiatoriai gali pradėti koroduoti nuo prastos vandens kokybės, ketiniams tai – kaip vanduo antis nugaros. Jie atlaikia pH svyravimus nuo 6,5 iki 9, kas centriniame šildyme yra didelis privalumas.
Tačiau yra ir trūkumų. Visų pirma – svoris. Viena ketinio radiatoriaus sekcija sveria 4-7 kilogramus, todėl montuojant reikia tvirto tvirtinimo prie sienos. Gipso kartono pertvarai tokie radiatoriai tikrai netinka. Antra – lėtas atsakas į temperatūros reguliavimą. Jei turite termostatinį ventilį ir norite greitai sumažinti temperatūrą, ketinis radiatorius dar ilgai švies šilumą. Trečia – estetiką įvertins ne kiekvienas, nors šiuolaikiniai ketiniai modeliai gali atrodyti gana stilingai.
Aliumininiai radiatoriai – lengvumas ir efektyvumas
Aliumininiai radiatoriai pastaraisiais dešimtmečiais tapo ypač populiarūs privačiuose namuose ir naujos statybos butuose. Jų populiarumą lemia keletas svarbių savybių: lengvumas, greitas šilimo laikas ir puiki šiluminė galia. Viena aliuminio sekcija gali išspinduliuoti 180-200 W, kas yra gerokai daugiau nei ketinė to paties dydžio.
Aliuminis pasižymi puikiu šilumingumu – jis greitai įkaista ir greitai ataušta. Tai reiškia, kad su termostatiniais ventiliais tokia sistema reaguoja beveik akimirksniu. Nustatėte 21 laipsnį – radiatorius greitai pasieks reikiamą temperatūrą ir nustos šildęs. Tai leidžia sutaupyti iki 20-30% šildymo sąnaudų, palyginti su senaisiais ketiniais radiatoriais be jokios automatikos.
Dar vienas privalumas – šiuolaikiškas dizainas ir kompaktiškumas. Aliumininiai radiatoriai atrodo moderniai, užima mažiau vietos ir lengvai montuojami net prie silpnesnių sienų. Viena sekcija sveria vos 1-1,5 kg, todėl montuoti gali net vienas žmogus be pagalbininkų.
Bet štai čia ir prasideda problemos. Aliuminis yra labai jautrus vandens kokybei. Jei pH viršija 8-8,5, prasideda intensyvi korozija. Centrinio šildymo sistemose, kur vanduo dažnai būna prastos kokybės, pilnas cheminių priedų ir deguonies, aliumininiai radiatoriai gali tarnauti vos 10-15 metų. Dar blogiau – jei sistemoje yra ir vario elementų (vamzdžiai, jungtys), susidaro elektrokeminis poras, kuris aliuminiui yra tikra mirtis.
Todėl aliumininius radiatorius rekomenduojama naudoti tik autonominėse šildymo sistemose, kur galite kontroliuoti vandens kokybę. Privačiame name su savo katiliniu – puikus pasirinkimas. Daugiabučio bute su centriniu šildymu – rizikinga investicija.
Plieniniai paneliai – auksinis viduriukas
Plieniniai plokštieji radiatoriai užima tvirtą vidurį tarp ketinių ir aliumininių. Jie nebrangūs gamyboje, pakankamai efektyvūs ir gana ilgaamžiški tinkamomis sąlygomis. Būtent todėl daugelyje naujų daugiabučių ir biurų pastatų montuojami būtent plieniniai paneliai.
Šie radiatoriai gaminami iš plieno lakštų, suvirinus juos į plokščią konstrukciją su vandens kanalais viduje. Skiriasi pagal tipą: 10, 11, 21, 22, 33 ir t.t. Pirmas skaičius rodo plokščių skaičių, antras – konvekcijos sparnų skaičių. Pavyzdžiui, 22 tipo radiatorius turi dvi plokštes ir du konvekcijos sparnus tarp jų. Kuo didesnis tipas, tuo didesnė šiluminė galia, bet ir didesnis storis.
Plieniniai radiatoriai puikiai dera su šiuolaikinėmis žemos temperatūros šildymo sistemomis. Kondensaciniai katilai, šilumos siurbliai – visa tai efektyviausiai veikia su plieniniais radiatoriais. Jie greitai reaguoja į temperatūros pokyčius, gerai veikia su termostatiniais ventiliais ir leidžia tiksliai reguliuoti šilumą kiekviename kambaryje.
Kaina – dar vienas didelis privalumas. Plieninis panelinis radiatorius kainuoja gerokai pigiau nei aliumininių sekcijų rinkinys tokios pat galios. Montavimas taip pat paprastesnis, nes tai vienas vientisas gaminys, o ne kelios sekcijos, kurias reikia sujungti.
Tačiau plieniniai radiatoriai turi Achilo kulną – jie labai nemėgsta deguonies vandenyje. Jei vasarą iš sistemos išleidžiate vandenį (ko daryti tikrai nereikėtų), radiatorių vidus pradeda intensyviai rūdyti. Centrinio šildymo sistemose, kur vanduo dažnai keičiamas ir yra daug deguonies, plieniniai radiatoriai gali tarnauti 10-15 metų. Uždarose autonominėse sistemose su tinkamu vandens paruošimu – 25-30 metų ir ilgiau.
Dar viena smulkmena – plieniniai radiatoriai nelabai tinka sistemoms su labai aukštu darbiniu slėgiu. Jų darbo slėgis paprastai 6-10 bar, kai ketiniai ar biметалличeskie atlaikys ir 15-20 bar.
Bimetaliniai radiatoriai – kai reikia patikimumo
Bimetaliniai radiatoriai atsirado kaip atsakas į aliumininių radiatorių problemas centrinio šildymo sistemose. Idėja paprasta: viduje – plieninis karkasas, kuris kontaktuoja su vandeniu, išorėje – aliumininė apvalkalas, kuris efektyviai skleidžia šilumą. Taip gaunamas hibridinis gaminys, jungiantis abiejų metalų privalumus.
Plieninis vidus atlaikia ir prastos kokybės vandenį, ir aukštą slėgį (iki 20-35 bar, priklausomai nuo modelio), ir temperatūros šuolius. Aliumininė išorė užtikrina puikų šilumos perdavimą ir šiuolaikišką išvaizdą. Viena sekcija gali išspinduliuoti 170-190 W, kas yra labai geras rodiklis.
Bimetaliniai radiatoriai idealiai tinka daugiabučiams su centriniu šildymu. Jie atlaikys ir hidraulinius smūgius, kurie kartais pasitaiko sezonui prasidėjus, ir prastos kokybės šilumnešį, ir bet kokius slėgio svyravimus. Gamintojų deklaruojamas tarnavimo laikas – 20-25 metai, o praktika rodo, kad kokybiški modeliai gali tarnauti ir ilgiau.
Pagrindinis trūkumas – kaina. Bimetaliniai radiatoriai kainuoja 30-50% brangiau nei aliumininiai ir gerokai brangiau nei plieniniai paneliai. Tačiau daugiabučio bute su centriniu šildymu ši kaina gali būti pateisinamas investicija į ramybę ir ilgaamžiškumą.
Dar viena smulkmena – rinkoje yra ir pusiau bimetalinių radiatorių, kur tik vertikalūs kanalai yra plieniniai, o horizontalūs – aliumininiai. Jie kainuoja pigiau, bet ir patikimumas šiek tiek mažesnis. Perkant verta atkreipti dėmesį į šią detalę.
Kaip apskaičiuoti reikiamą radiatorių galią
Vienas dažniausių klausimų montuojant naujus radiatorius – kiek sekcijų ar kokio dydžio panelį pasirinkti? Čia reikia atsižvelgti į kelias aplinkybes: kambario plotą, lubų aukštį, sienų ir langų izoliaciją, kambario vietą pastate.
Paprasčiausias apytikslis skaičiavimas: 100 W šiluminės galios vienam kvadratiniam metrui. Tai reiškia, kad 20 kv.m. kambariui reikėtų 2000 W galios radiatoriaus. Jei naudojate sekcinius radiatorius po 180 W, reikėtų 11 sekcijų. Tačiau tai labai apytikris skaičiavimas, kuris tinka tik vidutiniškai izoliuotiems būstams su standartinėmis 2,7 m lubomis.
Tiksliau skaičiuojant reikia taikyti koeficientus. Kampiniams kambariams pridedama 20%, kambariams su dviem išorinėmis sienomis – dar 10%. Jei langai seni, su paprastu stiklu – pridedama 15-20%. Priešingai, jei namas puikiai apšiltintas, langai trigubi stiklai, galima mažinti galią 10-15%.
Lubų aukštis taip pat svarbus. Jei lubos aukštesnės nei 3 metrai, reikia skaičiuoti ne pagal plotą, o pagal tūrį: 40 W vienam kubiniam metrui. Taigi kambariui 20 kv.m. su 3,5 m lubomis reikėtų: 20 × 3,5 × 40 = 2800 W.
Praktiškas patarimas – geriau šiek tiek „perkirsti” galią, ypač jei planuojate naudoti termostatinį reguliavimą. Jei radiatorius bus per silpnas, jis veiks visu pajėgumu ir vis tiek nepašildys. Jei per galingas – termostatas tiesiog jį pristabdys, kai pasieks nustatytą temperatūrą. Tačiau perdirbti taip pat neverta – per didelis radiatorius kainuos daugiau ir užims daugiau vietos.
Montavimo niuansai, apie kuriuos retai kas kalba
Net geriausias radiatorius neveiks efektyviai, jei jis neteisingai sumontuotas. Yra keletas svarbių dalykų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį.
Pirma – atstumas nuo sienos. Radiatorius turi būti ne mažiau kaip 3-5 cm atstumu nuo sienos. Jei jis bus per arti, šiluma nustos į sieną, ypač jei ji neapšiltinta. Tai ne tik energijos švaistymas, bet ir galimas drėgmės kondensavimasis už radiatoriaus, pelėsių atsiradimas.
Antra – aukštis nuo grindų. Optimalus atstumas – 10-12 cm. Jei radiatorius kabės per aukštai, šiltas oras kils į viršų, o grindys liks šaltos. Jei per žemai – sunku bus valyti po juo, be to, sutrikdysite normalią oro cirkuliaciją.
Trečia – atstumas nuo palangės. Turi būti bent 10 cm, o geriau 15 cm. Tai svarbu normaliai konvekcijai – šiltas oras turi laisvai kilti aukštyn ir formuoti šiluminę užuolaidą prie lango. Jei palangė per ilga ir „prispaudžia” radiatorių, efektyvumas gali sumažėti iki 20%.
Ketvirta – pajungimo schema. Efektyviausia yra įstrižinė schema: šiltas vanduo įeina iš viršaus vienoje pusėje, išeina apačioje kitoje pusėje. Taip vanduo praeina per visą radiatorių. Jei pajungsite iš apačios abiejose pusėse, viršus gali likti šaltas, o radiatorius veiks tik 70-80% efektyvumu.
Penkta – būtinai montuokite oro išleidimo ventilį (Majewski kranelį) ir termostatinį ventilį. Oro išleidimas leidžia pašalinti oro burbulus, kurie trukdo normaliai cirkuliacijai. Termostatinis ventilis – tai ne prabanga, o būtinybė, jei norite sutaupyti. Jis atsipirks per 2-3 šildymo sezonus.
Ką daryti su senais radiatoriais ir kada tikrai laikas keisti
Daugelis žmonių gyvena su tais pačiais radiatoriais dešimtmečius ir nė neįtaria, kad tie jau seniai dirba tik puse pajėgumo. Kaip suprasti, kad laikas keisti?
Pirmas ženklas – radiatorius nebeįšyla tolygiai. Viršus karštas, apačia vėsi arba atvirkščiai. Tai reiškia, kad viduje susikaupė nuosėdų, kurios trukdo normaliai vandens cirkuliacijai. Galima pabandyti išplauti, bet jei radiatorius senas, dažnai tai tik laikinai padeda.
Antras ženklas – matomi korozijos pėdsakai, dažų atšokimas, drėgmės dėmės. Jei radiatorius pradeda rūdyti išorėje, viduje procesas dar intensyvesnis. Tokį radiatorių geriau pakeisti profilaktiškai, kol jis neprasisunkė vidury šildymo sezono.
Trečias ženklas – radiatorius šildo, bet kambaryje vis tiek šalta, nors kaimynai nesiskundžia. Tai gali reikšti, kad radiatorius per silpnas dabartinėms sąlygoms (galbūt pagerino langus, bet radiatorių paliko tą patį) arba jis prarado dalį galios dėl vidinių nuosėdų.
Ketvirtą – girdimi burbuliavimo, tekėjimo garsai. Tai rodo, kad sistemoje yra oro arba vandens srautas netolygus dėl susiaurėjimų. Ilgainiui tai gali sugadinti ne tik radiatorių, bet ir visą sistemą.
Seni ketiniai radiatoriai, jei jie dar gerai atrodo ir tolygiai šildo, gali tarnauti toliau. Bet verta apsvarstyti jų keitimą į modernesnius dėl efektyvumo. Su naujais radiatoriais ir termostatiniais ventiliais galite sutaupyti 20-30% šildymo sąnaudų. Per 5-7 metus tai atsipirks.
Jei keičiate radiatorius, neišmeskite senų į metalo laužą iš karto. Gerai išvalyti seni ketiniai radiatoriai turi nemažą antrinę vertę – juos perka restauratoriai, dizaineriai, žmonės, kurie įrengia loftus ar nori autentiško vintage stiliaus. Kartais galima gauti gana gerą kainą, kuri padės padengti naujų radiatorių įsigijimo išlaidas.
Šildymo ateitis jūsų namuose
Pasirinkus tinkamus radiatorius, galima ne tik pagerinti komfortą namuose, bet ir gerokai sumažinti šildymo sąskaitas. Svarbiausia – įvertinti savo konkrečią situaciją. Centrinis šildymas daugiabučiame? Rinkitės bimetalinius arba kokybiškus ketininius. Autonominis šildymas privačiame name? Aliumininiai arba plieniniai paneliai bus puikus pasirinkimas.
Nepamirškite, kad radiatorius – tai tik dalis sistemos. Verta investuoti ir į termostatinį reguliavimą, ir į sistemos balansavimą, ir į tinkamą montavimą. Pigiai sumontuoti brangūs radiatoriai veiks blogiau nei kokybiškiai sumontuoti vidutinės klasės.
Šiuolaikinės technologijos leidžia pasiekti tikrai įspūdingų rezultatų. Protingi termostatai, kuriuos galima valdyti telefonu, mokosi jūsų įpročių ir automatiškai reguliuoja temperatūrą. Kai nieko nėra namuose – mažina, prieš grįžtant – pakelia. Per mėnesį tai gali sutaupyti 15-20% energijos.
Investicija į kokybišką šildymo sistemą atsipirks ne tik pinigais, bet ir komfortu. Kai kiekviename kambaryje yra būtent tokia temperatūra, kokios norite, kai nereikia naktį atidaryti langų, nes per karšta, kai šildymo sąskaitos sumažėja trečdaliu – supranti, kad tai buvo teisinga investicija.
