Kas iš tikrųjų slepiasi už A++ ženkliuko ant prietaiso
Jei pirkote šaldytuvą, skalbimo mašiną ar oro kondicionierių per pastaruosius kelerius metus, tikriausiai pastebėjote spalvotą lipduką su raidėmis ir rodyklėmis. A++, A+++, o dabar jau ir tiesiog A, B, C – visa ši abėcėlė ant buitinės technikos gali suklaidinti net ir tuos, kurie domisi energetika. Tiesą sakant, energetinių klasių sistema Europoje buvo tokia supainiota, kad 2021 metais ją teko iš esmės pertvarkyti. Ir čia prasideda įdomiausia dalis.
A++ klasė – tai ne šiaip rinkodaros triukas. Tai konkrečių techninių reikalavimų visuma, kurią prietaisas turi atitikti, kad gautų tokį įvertinimą. Tačiau problema ta, kad šie reikalavimai skiriasi priklausomai nuo prietaiso tipo, gamybos metų ir to, kokia sistema tuo metu galiojo. Todėl prieš kalbant apie konkrečius skaičius, verta suprasti, kaip visa ši sistema veikia ir kodėl ji keičiasi.
Senosios ir naujosios skalės – kodėl reikėjo keisti sistemą
Iki 2021 metų Europoje galiojo energetinių klasių sistema, kuri prasidėjo nuo G (blogiausia) ir baigėsi A (geriausia). Kai technologijos pažengė į priekį ir beveik visi prietaisai pasiekė A klasę, reikėjo kažkaip atskirti geresnius nuo dar geresnių. Taip atsirado A+, A++ ir net A+++ klasės. Skamba logiškai, bet praktikoje tai sukūrė absurdišką situaciją – vartotojai negalėjo paprastai palyginti, kuri A+++ šaldytuvo klasė geresnė nei kito gamintojo A++.
2021 metų kovo 1 dieną Europos Sąjunga įvedė naują skalę – nuo A iki G, be jokių pliusų. Naujoji sistema taikoma šaldytuvams, skalbimo mašinoms, indaplovėms, televizoriams ir kitiems prietaisams. Svarbu suprasti: tas pats prietaisas, kuris pagal senąją skalę buvo A+++, pagal naująją gali būti tik B arba net C klasės. Tai nereiškia, kad prietaisas tapo blogesnis – tiesiog nauja skalė yra griežtesnė ir palieka vietos ateities technologijoms.
Tačiau A++ klasė vis dar aktuali – ji taikoma prietaisams, kurie buvo pagaminti iki pertvarkos, taip pat kai kurioms kategorijoms, kurioms naujoji skalė dar neįsigaliojo. Pavyzdžiui, oro kondicionieriai ir šilumos siurbliai vis dar vertinami pagal senąją sistemą su sezoniniais efektyvumo rodikliais.
Konkretūs A++ reikalavimai pagal prietaisų kategorijas
Kalbant apie konkrečius techninius reikalavimus, čia reikia šiek tiek pagilinti. Kiekvienai prietaisų kategorijai taikomi skirtingi matavimo metodai ir ribinės vertės.
Šaldytuvai ir šaldikliai (pagal senąją skalę): A++ klasei reikėjo, kad prietaiso energijos suvartojimas būtų ne didesnis nei 42% nuo bazinės vertės, apskaičiuotos pagal prietaiso tūrį ir tipą. Praktiškai tai reiškė, kad tipinis 300 litrų šaldytuvas turėjo suvartoti ne daugiau kaip 200–220 kWh per metus. A+++ klasei ši riba buvo dar griežtesnė – ne daugiau kaip 30% nuo bazinės vertės.
Skalbimo mašinos: A++ klasei reikalauta, kad energijos suvartojimas standartiniam 60°C medvilnės programos ciklui neviršytų 0,95 kWh, o 40°C programai – 0,85 kWh. Taip pat buvo vertinamas vandens suvartojimas ir centrifugavimo efektyvumas.
Indaplovės: A++ klasės indaplovė turėjo suvartoti ne daugiau kaip 1,05 kWh per standartinį plovimo ciklą ir ne daugiau kaip 11,5 litro vandens. Šie skaičiai gali atrodyti abstraktūs, bet praktiškai tai reiškia apie 30–40% mažesnį energijos suvartojimą lyginant su A klase.
Oro kondicionieriai ir šilumos siurbliai: Čia sistema sudėtingesnė. Naudojami SEER (sezoninis šaldymo efektyvumo koeficientas) ir SCOP (sezoninis šildymo efektyvumo koeficientas) rodikliai. A++ klasei šaldymo režimu SEER turi būti ne mažesnis kaip 6,10, o šildymo režimu SCOP – ne mažesnis kaip 4,60 vidutinio klimato zonai. Tai labai aukšti rodikliai – reiškia, kad kiekvienam sunaudotam kilovatui elektros energijos prietaisas pagamina daugiau nei 4–6 kilowatus šilumos ar vėsumos.
Kaip apskaičiuojamas energetinis efektyvumas – be formulių neapsieisime
Nenoriu čia versti jūsų mokyklinių matematikos vadovėlių, bet šiek tiek skaičių padės geriau suprasti, ką reiškia ta A++ klasė piniginėje išraiška.
Pagrindinis principas – energetinis efektyvumas matuojamas lyginant faktinį prietaiso energijos suvartojimą su tam tikra etalonine (bazine) verte. Ši bazinė vertė apskaičiuojama pagal prietaiso charakteristikas – tūrį, galią, paskirtį. Kuo mažesnis procentas nuo bazinės vertės, tuo aukštesnė klasė.
Praktinis pavyzdys: jei turite A++ klasės šaldytuvą, kuris suvartoja 200 kWh per metus, ir mokate 0,20 euro už kWh, tai per metus mokate apie 40 eurų. Tuo tarpu senesnio modelio A klasės šaldytuvas gali suvartoti 350–400 kWh per metus – tai jau 70–80 eurų. Skirtumas – 30–40 eurų per metus. Per 10 metų tai 300–400 eurų taupymo. Ir tai tik vienas prietaisas.
Svarbu žinoti, kad laboratoriniai matavimai ne visada atspindi realų suvartojimą. Prietaisai testuojami standartinėmis sąlygomis, o jūsų namuose temperatūra, naudojimo įpročiai ir prietaiso išdėstymas gali keisti faktinį suvartojimą 15–25%. Tai nereiškia, kad etiketė meluoja – tiesiog reikia ją vertinti kaip lyginamąjį rodiklį, o ne absoliučią tiesą.
Naujoji skalė nuo 2021 metų – ką reiškia šiandieninis A
Grįžkime prie naujosios sistemos, nes čia daugelis žmonių susipainioją parduotuvėje. Kai matote naują šaldytuvą su D klase pagal naują skalę, tai nereiškia, kad jis blogas. Pagal senąją skalę jis galėjo būti A++ arba net A+++.
Naujoji skalė buvo sukurta tyčia griežtesnė – 2021 metais beveik nė vienas prietaisas negavo A klasės, nes ji rezervuota ateities technologijoms, kurios dar tik kuriamos. Tai skatina gamintojus nuolat tobulinti savo produktus. Šiandien rinkoje galite rasti B ir C klasės prietaisus, kurie yra labai efektyvūs pagal šiuolaikinius standartus.
Konkretūs naujosios skalės reikalavimai šaldytuvams: B klasei energijos suvartojimas turi būti 30–42% mažesnis už etaloninę vertę, C klasei – 24–30% mažesnis. Tai vis dar labai geri rodikliai. Tuo tarpu F ir G klasės prietaisai – tai dažniausiai seni modeliai arba labai specializuota technika.
Praktinis patarimas: jei perkate naują prietaisą, žiūrėkite į absoliutų kWh skaičių ant etiketės, o ne tik į raidę. Du skirtingų gamintojų B klasės šaldytuvai gali suvartoti skirtingą kiekį energijos – vienas 180 kWh per metus, kitas 220 kWh. Raidė ta pati, bet skirtumas realus.
Lietuvos kontekstas – kaip tai veikia mūsų sąskaitose
Lietuva turi savų specifinių niuansų energetikos srityje. Elektros kainos per pastaruosius kelerius metus ženkliai išaugo – nuo maždaug 0,12–0,14 euro už kWh 2019–2020 metais iki 0,20–0,30 euro ir daugiau 2022–2023 metais. Tai reiškia, kad energetiškai efektyvūs prietaisai tapo dar aktualesni.
Lietuvos vartotojai turi galimybę pasinaudoti valstybės parama perkant energetiškai efektyvius prietaisus. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) periodiškai skelbia programas, pagal kurias galima gauti kompensaciją už A++ ar aukštesnės klasės prietaisų įsigijimą. Verta reguliariai tikrinti beta.lt svetainę, nes sąlygos keičiasi.
Taip pat svarbu žinoti, kad daugiabučių namų renovacijos programos dažnai apima ir buitinės technikos atnaujinimą. Jei jūsų namas renovuojamas, pasiteiraukite, ar galima gauti papildomą paramą keičiant senus prietaisus efektyvesniais – kartais tai įmanoma per kompleksines programas.
Dar vienas aspektas, apie kurį retai kalbama: seni A klasės prietaisai, pagaminti prieš 2010–2012 metus, dažnai suvartoja žymiai daugiau nei nurodo etiketė, nes laikui bėgant jų efektyvumas mažėja. Šaldytuvo kompresorius po 10–15 metų veikia mažiau efektyviai, sandarinimo gumos praranda savybes. Todėl net jei turite A+ klasės šaldytuvą, bet jam jau 12 metų, jo faktinis suvartojimas gali atitikti C ar net D klasę pagal naujuosius standartus.
Dažniausios klaidos perkant pagal energetinę klasę
Parduotuvėse kasdien matau – na, ne aš asmeniškai, bet statistika rodo – kaip žmonės priima sprendimus remdamiesi tik energetine klase, ignoruodami kitus svarbius faktorius. Štai kelios tipinės klaidos.
Klaida Nr. 1: Pirkti didesnį prietaisą, nes jis A++ klasės. Jei jums reikia 200 litrų šaldytuvo, bet perkate 400 litrų, nes jis A++ klasės ir „efektyvus”, iš tikrųjų mokate daugiau. Didesnis prietaisas suvartoja daugiau absoliučiais skaičiais, net jei procentaliai jis efektyvesnis. Rinkitės prietaisą pagal poreikį, o tada žiūrėkite į efektyvumą.
Klaida Nr. 2: Neatsižvelgti į naudojimo režimą. A++ klasės skalbimo mašina, naudojama 90°C programai kasdien, suvartos daugiau nei A klasės mašina, naudojama 40°C programai tris kartus per savaitę. Energetinė klasė matuojama standartiniais ciklais, bet jūsų naudojimo įpročiai gali viską apversti aukštyn kojomis.
Klaida Nr. 3: Pamiršti apie stand-by režimą. Televizoriai, mikrobangų krosnelės ir kiti prietaisai budėjimo režimu gali suvartoti 5–15 vatų nuolat. Per metus tai 44–131 kWh tik iš vieno prietaiso. A++ klasės televizorius su dideliu stand-by suvartojimu gali kainuoti daugiau nei A klasės televizorius su efektyviu budėjimo režimu. Tikrinkite abu rodiklius.
Klaida Nr. 4: Nepaisyti montavimo sąlygų. Šaldytuvas, pastatytas šalia orkaitės ar į ankštą nišą be ventiliacijos, suvartos 20–30% daugiau nei nurodo etiketė, nepriklausomai nuo klasės. Oro kondicionierius su neteisingai nukreiptu išoriniu bloku praras dalį savo SEER rodiklio. Tinkamas montavimas yra toks pat svarbus kaip ir pati klasė.
Kai A++ tampa praeitimi – ką pirkti šiandien ir rytoj
Grįžtant prie esminio klausimo: ar verta šiandien ieškoti A++ klasės prietaisų, ar geriau orientuotis į naująją skalę? Atsakymas priklauso nuo prietaiso tipo.
Šaldytuvams, skalbimo mašinoms ir indaplovėms – ieškokite naujosios skalės prietaisų (A–G be pliusų). Rinkitės B arba C klasę pagal naują skalę, nes tai šiandien realiai prieinami efektyviausi modeliai. A klasė pagal naują skalę kol kas beveik neegzistuoja rinkoje, ir jei kas nors siūlo tokį prietaisą už įprastą kainą – verta atidžiai paskaityti smulkų šriftą.
Oro kondicionieriams ir šilumos siurblims – A++ ir A+++ klasės pagal senąją skalę vis dar aktualios ir reiškia tikrai aukštą efektyvumą. SEER virš 6 ir SCOP virš 4,5 yra labai geri rodikliai, kurie realiai atsispindės sąskaitose. Investicija į A++ klasės šilumos siurblį Lietuvos klimato sąlygomis atsipirks per 5–8 metus, priklausomai nuo namo izoliacijos ir šildymo poreikio.
Apibendrinant praktiškai: prieš pirkdami bet kokį prietaisą, pasitikrinkite tris dalykus – absoliutų metinį energijos suvartojimą kWh, stand-by suvartojimą vatais, ir ar prietaisas atitinka dabartinę (ne pasenusią) energetinių klasių sistemą. Etiketė – tik pradžia, o ne pabaiga jūsų tyrimo. Ir dar vienas dalykas, kurį dažnai pamiršta net ir energetikos specialistai: geriausia energetinė klasė yra ta, kuri atitinka jūsų realų naudojimą, o ne laboratorines sąlygas. Prietaisas, kuris puikiai tinka jūsų gyvenimo būdui ir naudojamas protingai, visada bus efektyvesnis nei brangiausias A++ modelis, stovintis netinkamoje vietoje ir naudojamas netinkamu režimu.
