Kodėl elektriniai rankšluosčių džiovintuvai tapo kasdienybe
Prieš dešimtmetį elektriniai rankšluosčių džiovintuvai daugeliui atrodė kaip prabanga ar nereikalingas prietaisas. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitė – juos rasite beveik kiekviename naujai įrengtame ar renovuotame bute. Ir ne be pagrindo. Šie įrenginiai ne tik užtikrina maloniai šiltus rankšluosčius po dušo, bet ir padeda kovoti su drėgme vonios kambaryje, neleidžia daugintis pelėsiams bei grybams.
Tačiau kartu su populiarumu išaugo ir klausimų apie šių prietaisų energijos suvartojimą. Kylant elektros kainoms, vis daugiau žmonių pradeda domėtis, kiek iš tikrųjų kainuoja tas komfortas. Ar verta turėti įjungtą džiovintuvą visą parą? Kokie modeliai efektyviausi? Į šiuos klausimus padeda atsakyti energijos klasių sistema, kuri, deja, ne visiems yra aiški.
Kaip veikia energijos klasifikavimo sistema
Nuo 2021 metų kovo mėnesio Europos Sąjungoje įsigaliojo atnaujinta energijos etiketės sistema. Senoji sistema su A+++, A++ ir A+ klasėmis buvo pripažinta per sudėtinga ir nebepakankamai informatyvia – daugelis prietaisų jau pasiekė aukščiausias klases, todėl vartotojams buvo sunku atskirti tikrai efektyvius produktus nuo vidutiniškų.
Naujoji sistema grįžo prie paprastesnės skalės: nuo A (efektyviausias) iki G (mažiausiai efektyvus). Svarbu suprasti, kad šis pertvarkymas nereiškia, jog prietaisai tapo blogesni – tiesiog kriterijai tapo griežtesni. Tas pats džiovintuvas, kuris anksčiau buvo klasifikuojamas kaip A++ klasės, dabar gali būti įvertintas kaip C ar net D klasės. Tai normalu ir nereiškia, kad įrenginys yra neefektyvus.
Rankšluosčių džiovintuvams energijos klasė nustatoma pagal tai, kiek elektros energijos jie sunaudoja per metus, palaikydami tam tikrą temperatūrą. Skaičiavimai atliekami standartizuotomis sąlygomis, todėl skirtingų gamintojų produktus galima palyginti objektyviai.
Kokios energijos klasės džiovintuvai šiuo metu rinkoje
Realistiškai vertinant, šiandien rinkoje dominuoja C, D ir E energijos klasių elektriniai rankšluosčių džiovintuvai. A ir B klasės modeliai egzistuoja, bet jų pasirinkimas yra gerokai ribotas, o kaina paprastai 30-50% didesnė nei įprastų modelių.
Dauguma standartinių elektrinių džiovintuvų, kurių galia svyruoja nuo 300 iki 600 W, patenka į D arba E energijos klases. Tai nereiškia, kad jie yra energijos švaistūnai. Pavyzdžiui, 400 W galios džiovintuvas, veikiantis 24 valandas per parą, per metus sunaudos apie 3500 kWh elektros energijos. Jei elektros kaina – 0,15 Eur/kWh, tai sudaro apie 525 eurus per metus. Tačiau praktikoje niekas nelaikydavo džiovintuvo įjungto visą laiką.
C klasės modeliai paprastai yra šiek tiek mažesnės galios arba turi geresnius šilumos išsaugojimo mechanizmus. Jie per metus gali sutaupyti 15-20% elektros energijos palyginti su E klasės prietaisais. B ir A klasės džiovintuvai dažniausiai naudoja pažangias technologijas – pvz., termostatus, kurie automatiškai reguliuoja šildymo intensyvumą, arba specialius šilumos atspindėjimo elementus.
Ką reiškia energijos klasė jūsų sąskaitoms
Praktiškai pažiūrėjus, skirtumas tarp energijos klasių gali atrodyti nereikšmingas, bet ilgalaikėje perspektyvoje jis tikrai jaučiamas. Paimkime konkretų pavyzdį: turite vonios kambarį, kuriame norite įrengti elektrinį rankšluosčių džiovintuvą. Planuojate jį naudoti kasdien po dušo – tarkime, 4 valandas per dieną.
E klasės 500 W džiovintuvas per metus sunaudos apie 730 kWh (500W × 4h × 365 dienų). Esant 0,15 Eur/kWh tarifui, tai kainuos apie 110 eurų per metus. C klasės 400 W modelis su geresniu efektyvumu sunaudos apie 584 kWh, kas kainuos maždaug 88 eurus. Skirtumas – 22 eurai per metus. Per 10 metų tai jau 220 eurų sutaupymas.
Žinoma, C klasės modelis pirkimo metu gali kainuoti 50-100 eurų brangiau, bet ši investicija atsipirks per 3-5 metus. Be to, reikia nepamiršti, kad elektros kainos turi tendenciją augti, todėl sutaupymai ateityje gali būti dar didesni.
Papildomos funkcijos, kurios padeda taupyti energiją
Energijos klasė – svarbus, bet ne vienintelis rodiklis, į kurį verta atkreipti dėmesį renkantis rankšluosčių džiovintuvą. Kai kurios papildomos funkcijos gali žymiai sumažinti realų energijos suvartojimą, net jei pats įrenginys nėra aukščiausios energijos klasės.
Termostatas – viena svarbiausių funkcijų. Džiovintuvai su termostatu automatiškai išsijungia pasiekus nustatytą temperatūrą ir vėl įsijungia, kai ji nukrenta. Tai gali sumažinti energijos suvartojimą net 30-40% palyginti su modeliais, kurie veikia nuolat vienodu intensyvumu.
Laikmatis leidžia nustatyti, kada džiovintuvas turėtų įsijungti ir išsijungti. Pavyzdžiui, galite nustatyti, kad jis įsijungtų valandą prieš jums grįžtant namo, o ne veiktų visą dieną. Tai ypač patogu, jei turite pastovų dienos režimą.
Programuojamas valdymas – pažangesni modeliai leidžia sukurti savaitės grafiką. Galite nustatyti, kad savaitgaliais džiovintuvas veiktų ilgiau (kai daugiau laiko praleidžiate namuose), o darbo dienomis – tik tam tikromis valandomis.
Hibridiniai modeliai, kurie gali veikti ir su elektra, ir prijungti prie centrinio šildymo sistemos, žiemos metu gali naudoti vandens šildymą, o vasarą – elektrinį. Tai leidžia optimizuoti energijos suvartojimą priklausomai nuo sezono.
Montavimo vieta ir jos įtaka efektyvumui
Ne visi žino, bet kur ir kaip sumontuojate rankšluosčių džiovintuvą, gali turėti didelę įtaką jo efektyvumui. Net aukščiausios energijos klasės įrenginys gali tapti energijos švaistymo šaltiniu, jei jis netinkamai įrengtas.
Pirmiausia, venkite montuoti džiovintuvą prie išorinių sienų, ypač jei jos yra prastos šilumos izoliacijos. Didelė dalis šilumos tiesiog išeis pro sieną į lauką. Geriausia vieta – vidinės sienos, idealiu atveju – tarp vonios kambario ir kito gyvenamojo kambario. Taip net ir „prarasta” šiluma lieka bute.
Atstumas nuo grindų taip pat svarbus. Optimalus aukštis – 100-120 cm nuo grindų. Jei montuosite per žemai, šiltas oras kils į viršų ir efektyvumas sumažės. Per aukštai – bus nepatogu kabinti rankšluosčius.
Patartina palikti bent 3-5 cm tarpą tarp džiovintuvo ir sienos. Tai užtikrina geresnę oro cirkuliaciją ir efektyvesnį šildymą. Kai kurie žmonės montuoja džiovintuvus visiškai prie sienos, manydami, kad taip šiluma geriau sklinda į kambarį, bet iš tikrųjų tai trukdo normaliai oro cirkuliacijai.
Ar verta keisti seną džiovintuvą į naują
Jei jūsų namuose jau yra senas elektrinis rankšluosčių džiovintuvas, galbūt svarstote, ar verta jį keisti į naują, efektyvesnį modelį. Atsakymas priklauso nuo kelių veiksnių.
Jei jūsų džiovintuvas senesnis nei 10-15 metų, tikėtina, kad jis neturi jokių energijos taupymo funkcijų – nei termostato, nei laikmačio. Tokie modeliai paprastai veikia visu pajėgumu visą laiką, kai yra įjungti. Tokiu atveju keitimas į šiuolaikinį C ar D klasės modelį su termostatu gali sumažinti energijos suvartojimą net 40-50%.
Tačiau jei turite santykinai naują džiovintuvą (5-7 metų senumo), kuris jau turi bent minimalias energijos taupymo funkcijas, skubėti keisti jo nereikėtų. Aplinkosauginiu požiūriu geriau naudoti esamą prietaisą iki jo tarnavimo laiko pabaigos, nei gaminti naują (gamyba taip pat reikalauja energijos ir išteklių).
Išimtis būtų tik tuo atveju, jei planuojate kapitalinį vonios remontą arba jei esamas džiovintuvas sugedęs ir remontas kainuotų daugiau nei pusę naujo įrenginio kainos. Tada tikrai verta rinktis kuo aukštesnės energijos klasės modelį su visomis šiuolaikinėmis funkcijomis.
Kaip maksimaliai efektyviai naudoti džiovintuvą
Net ir turėdami efektyviausią A klasės džiovintuvą, galite švaistyti energiją, jei jį naudojate neprotingai. Štai keletas praktinių patarimų, kaip išspausti maksimumą iš savo įrenginio:
Nenaudokite džiovintuvo kaip nuolatinio šildymo šaltinio. Tai pats dažniausias klaidimas. Rankšluosčių džiovintuvas nėra radiatorius, nors ir gali šildyti kambarį. Jo pagrindinė funkcija – džiovinti rankšluosčius. Jei norite šildyti vonios kambarį, efektyviau naudoti paprastą radiatorių ar grindų šildymą.
Įjunkite džiovintuvą tik tada, kai tikrai reikia. Jei naudojate vonią kartą per dieną, nėra prasmės laikyti džiovintuvą įjungtą 24 valandas. Užtenka įjungti jį valandą prieš naudojantis vonia ir palikti įjungtą dar 2-3 valandas po to – rankšluosčiai spės išdžiūti.
Gerai išgręžkite rankšluosčius prieš kabindami. Kuo daugiau vandens pašalinsite mechaniškai, tuo greičiau jie išdžius ir tuo mažiau energijos sunaudos džiovintuvas. Tai gali atrodyti smulkmena, bet per metus gali sutaupyti 10-15% energijos.
Nekraukite per daug rankšluosčių. Jei ant džiovintuvo prikabinsite storą sluoksnį drėgnų rankšluosčių, oras negalės normaliai cirkuliuoti, džiovinimas truks ilgiau ir sunaudos daugiau energijos. Geriau pakabinti vieną ar du rankšluosčius, kad jie būtų gerai išskleisti.
Reguliariai valykite džiovintuvą. Dulkės ir nešvarumai ant šildymo elementų sumažina efektyvumą. Kartą per kelis mėnesius nuvalykite džiovintuvą drėgna šluoste – tai paprasta, bet efektyvi priemonė išlaikyti gerą efektyvumą.
Ką ateitis žada rankšluosčių džiovintuvų rinkai
Technologijos nestovi vietoje, ir rankšluosčių džiovintuvų sritis nėra išimtis. Jau dabar rinkoje atsiranda vis daugiau išmaniųjų modelių, kuriuos galima valdyti per telefoną. Tai ne tik patogumas, bet ir galimybė tiksliau kontroliuoti energijos suvartojimą – programėlėje matote, kiek energijos sunaudojate, ir galite optimizuoti naudojimo režimą.
Vis populiaresni tampa hibridiniai sprendimai, kurie vasaros mėnesiais gali naudoti saulės energiją, o žiemą – centrinio šildymo sistemą. Tokie sprendimai ypač aktualūs naujos statybos namuose, kur diegiamos kompleksinės energijos valdymo sistemos.
Tikėtina, kad artimiausiais metais pasirodys dar efektyvesnių modelių, kurie galės patekti į B ar net A energijos klases. Gamintojų konkurencija ir griežtėjantys ES reikalavimai skatina inovacijas. Jau dabar kai kurie gamintojai eksperimentuoja su infraraudonųjų spindulių technologija, kuri teoriškai gali būti efektyvesnė nei tradicinis elektrinis šildymas.
Kita įdomi tendencija – džiovintuvai su integruotais oro drėgmės davikliais. Tokie įrenginiai automatiškai įsijungia, kai vonios kambaryje drėgmė viršija tam tikrą lygį, ir išsijungia, kai aplinka išdžiūsta. Tai padeda ne tik taupyti energiją, bet ir efektyviau kovoti su pelėsiais bei grybais.
Kalbant apie kainas, tikėtina, kad efektyvesni modeliai palaipsniui pigs. Tai natūrali technologijų raidos dalis – tai, kas šiandien yra premium segmente, po kelerių metų tampa standartu. Jau dabar termostatu ir laikmačiu aprūpinti džiovintuvai nėra retenybė net vidutinio kainos segmento modeliuose.
Protingas požiūris į komfortą ir taupymą
Grįžtant prie esmės – energijos klasė yra svarbus, bet ne vienintelis kriterijus renkantis elektrinį rankšluosčių džiovintuvą. Svarbu rasti pusiausvyrą tarp efektyvumo, funkcionalumo ir kainos. C arba D klasės džiovintuvas su termostatu ir laikmačiu gali būti efektyvesnis praktikoje nei A klasės modelis be jokių papildomų funkcijų, jei jį mokėsite protingai naudoti.
Nepamirškite, kad šie įrenginiai tarnauja 10-15 metų ar net ilgiau. Per tą laiką efektyvesnis modelis tikrai atsipirks, net jei pirkimo metu kainuoja šiek tiek brangiau. Tačiau svarbiausia – ne tik pasirinkti gerą įrenginį, bet ir naudoti jį protingai. Geriausias energijos taupymo būdas – nenaudoti energijos, kai jos nereikia. Tai taikytina ir rankšluosčių džiovintuvams.
Ir galiausiai – komfortas namuose yra svarbus. Jei šiltas, minkštas rankšluostis po dušo teikia jums malonumą ir pagerina gyvenimo kokybę, tai verta tų kelių dešimčių eurų per metus. Tik darykite tai protingai, pasirinkę efektyvų įrenginį ir naudodami jį atsakingai. Taip ir komfortas bus užtikrintas, ir sąskaitos už elektrą neliks per didelės.
