Kodėl verta kalbėti apie šilumos siurblių elektros sąnaudas
Šilumos siurblius įsirengusių žmonių bendruomenėse vis dažniau iškyla diskusijos apie tai, kiek iš tikrųjų elektros energijos suryja šie įrenginiai. Vieni džiaugiasi sumažėjusiomis sąskaitomis, kiti skundžiasi, kad lūkesčiai nepateisinami. Tiesa, kaip dažnai būna, slypi kažkur per vidurį, o elektros sąnaudos priklauso nuo daugybės veiksnių.
Oras-oras šilumos siurbliai pastaraisiais metais tapo vienu populiariausių šildymo sprendimų Lietuvoje. Tai suprantama – įrengimas paprastesnis nei grindinio šildymo sistemos atveju, investicija mažesnė, o efektyvumas šiuolaikinių modelių atveju tikrai įspūdingas. Bet kalbant apie elektros sąnaudas, reikia suprasti, kad šilumos siurblys nėra stebuklingas įrenginys, kuris šildo namus beveik nieko nekainuodamas. Jis tiesiog daro tai labai efektyviai.
Pagrindinė šilumos siurblio savybė – gebėjimas iš vieno kilovatvalandės elektros energijos pagaminti tris, keturis ar net penkis kilovatvalandžių šiluminės energijos. Šis santykis vadinamas COP (angl. Coefficient of Performance) arba SCOP, jei kalbame apie sezoninį efektyvumą. Būtent čia ir slypi pagrindinis ekonominis privalumas.
Kiek elektros realiai suvartoja oras-oras šilumos siurblys
Konkretūs skaičiai visada skamba įtikinamiau nei abstrakčios teorijos. Paimkime tipinį 100 kvadratinių metrų namą Lietuvoje. Priklausomai nuo pastato šiluminės izoliacijos, tokiam namui šildyti per šildymo sezoną gali prireikti nuo 10 000 iki 25 000 kWh šiluminės energijos.
Jei naudotumėte tiesioginio elektros šildymo sprendimus – konvektorius ar elektrines radiatoriaus baterijas – jums reikėtų atitinkamai 10 000-25 000 kWh elektros energijos. Esant vidutinei elektros kainai apie 0,15 Eur/kWh, tai būtų 1500-3750 eurų per sezoną. Skamba baugiai, tiesa?
Su šilumos siurbliu, kurio vidutinis sezoninis efektyvumas (SCOP) yra 3,5, elektros sąnaudos sumažėja maždaug 3,5 karto. Tas pats namas pareikalautų tik apie 2 900-7 150 kWh elektros per sezoną, o tai reiškia 435-1 070 eurų išlaidas. Skirtumas akivaizdus.
Žinoma, šie skaičiai labai orientaciniai. Realios sąnaudos priklauso nuo daugybės faktorių: oro temperatūros, namo izoliacijos, pageidaujamos vidaus temperatūros, šilumos siurblio efektyvumo ir jo tinkamo parinkimo bei montavimo.
Kas lemia elektros sąnaudas šaltajame sezone
Labiausiai šilumos siurblių savininkai nerimauja dėl žiemos mėnesių. Ir ne be pagrindo – būtent tada elektros sąnaudos išauga labiausiai. Oras-oras šilumos siurblių efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo lauko oro temperatūros. Kuo šalčiau lauke, tuo sunkiau siurbliui išgauti šilumą iš oro ir tuo daugiau elektros energijos tam reikia.
Tipiškas vidutinės klasės šilumos siurblys, kurio SCOP nurodytas 4,0, gali pasiekti COP 5,0 ar net daugiau, kai lauke +7°C. Bet kai termometras rodo -15°C, tas pats įrenginys gali dirbti su COP 2,5 ar net mažesniu. Tai reiškia, kad šalčiausiais žiemos mėnesiais efektyvumas gali sumažėti beveik perpus.
Štai kodėl svarbu rinktis šilumos siurblius, pritaikytus Lietuvos klimatui. Geresnės klasės modeliai su žematemperatūriniais kompresoriais išlaiko gerą efektyvumą net ir esant -20°C ar -25°C temperatūrai. Taip, jie brangesni, bet ilgalaikėje perspektyvoje ta investicija atsipirks mažesnėmis elektros sąnaudomis.
Dar vienas aspektas – atšildymo ciklai. Kai lauke šalta ir drėgna, ant lauko bloko išgarintojo susidaro šerkšnas. Šilumos siurblys periodiškai turi perjungti darbą į atvirkštinį režimą, kad tą šerkšną ištirpdytų. Šio proceso metu ne tik nešildoma patalpa, bet ir papildomai sunaudojama elektra. Kokybiški modeliai šį procesą atlieka efektyviau ir rečiau.
Namo izoliacijos įtaka elektros sąskaitoms
Galite turėti pačią efektyviausią šilumos siurblio sistemą pasaulyje, bet jei jūsų namas prastai izoliuotas, elektros sąskaitos vis tiek bus didelės. Tai paprasta matematika – jei šiluma greitai išeina pro sienas, langus ir stogą, reikia nuolat gaminti naują.
Praktika rodo, kad gerai izoliuotame name (A ar A+ energinio naudingumo klasės) šilumos siurblys gali suvartoti 2-3 kartus mažiau elektros nei vidutiniškai izoliuotame (C ar D klasės) name tokio pat ploto. Tai milžiniškas skirtumas, kuris per metus gali siekti kelis šimtus eurų.
Prieš investuojant į šilumos siurblį, verta įvertinti namo būklę. Galbūt prasmingiau pirmiausia investuoti į papildomą stogo ar sienų šiltinimą, langų keitimą. Kartais už 2000-3000 eurų atlikti izoliacijos darbai gali sumažinti šildymo poreikius 30-40 proc., o tai reiškia, kad galėsite rinktis mažesnės galios (ir pigesnį) šilumos siurblį, kuris dar ir mažiau elektros suvartos.
Dažnai žmonės pamiršta paprasčiausius dalykus. Neuždaryta palėpės anga, nesandarūs langai, neapšiltintos įėjimo durys – visa tai prisideda prie šilumos nuostolių. Terminė kamera, kainuojanti apie 50 eurų, gali padėti identifikuoti probleminius taškus, kuriuos pašalinus elektros sąnaudos gali sumažėti 10-15 proc.
Tinkamas šilumos siurblio naudojimas – pusė sėkmės
Net ir turėdami gerą įrangą ir gerai izoliuotą namą, galite švaistyti elektrą dėl netinkamo šilumos siurblio naudojimo. Dažniausia klaida – nuolatinis temperatūros keitimas. Kai kurie žmonės dieną išjungia šildymą arba labai sumažina temperatūrą, o vakare vėl kelia ją aukštai. Tai verčia šilumos siurblį dirbti maksimalia galia, o būtent tada jo efektyvumas prasčiausias.
Efektyviausia strategija – palaikyti stabilią, šiek tiek žemesnę temperatūrą. Jei įprasta gyventi 22°C temperatūroje, pamėginkite sumažinti iki 20-21°C. Kiekvienas laipsnis gali sutaupyti apie 5-7 proc. elektros energijos. Per sezoną tai gali būti 50-100 eurų ekonomija.
Modernūs šilumos siurbliai turi inverterinę technologiją, kuri leidžia jiems reguliuoti galią sklandžiai. Kai namas pasiekia norimą temperatūrą, siurblys nepersijungia į įjungta/išjungta režimą, o tiesiog sumažina galią. Tai daug efektyviau. Bet tam reikia, kad siurblys dirbtų nuolat, o ne būtų periodiškai išjungiamas.
Nakties režimas – dar viena funkcija, kuria verta pasinaudoti. Daugelis modelių leidžia nustatyti šiek tiek žemesnę temperatūrą nakčiai. Miegant po antklode paprastai nereikia tokios pačios temperatūros kaip dieną, o tai – papildoma galimybė taupyti.
Papildomo šildymo šaltinio dilema
Lietuvos klimato sąlygomis kyla klausimas – ar pakanka vien oras-oras šilumos siurblio, ar reikia papildomo šildymo šaltinio? Atsakymas priklauso nuo kelių dalykų: šilumos siurblio galios, namo izoliacijos ir jūsų komforto lūkesčių.
Kai kurie žmonės renkasi šilumos siurblį kaip pagrindinį šildymo šaltinį, o papildomai palieka seną katilą ar elektrines baterijas kaip avarinį variantą šalčiausiais žiemos mėnesiais. Tai ne blogas sprendimas, ypač jei turite pigesnį kurą kaip alternatyvą – malkas ar granules.
Tačiau reikia suprasti, kad kiekvienas papildomo šildymo šaltinio įjungimas reiškia, kad atsisakote šilumos siurblio efektyvumo privalumų. Jei dažnai įjungiate elektrinius šildytuvus, nes jums atrodo, kad šilumos siurblio nepakanka, elektros sąskaitos išaugs žymiai. Geriau būtų investavęs į galingesnį šilumos siurblį.
Praktika rodo, kad tinkamai parinktas ir sumontuotas oras-oras šilumos siurblys gali būti vienintelis šildymo šaltinis net ir gerai izoliuotame name Lietuvoje. Tiesa, labai šaltomis dienomis (žemiau -20°C) gali tekti šiek tiek sumažinti lūkesčius dėl vidaus temperatūros arba papildomai pasinaudoti kitais šildymo šaltiniais.
Elektros tarifų pasirinkimas ir išlaidų optimizavimas
Ne visi elektros kilovatai kainuoja vienodai, ir tai svarbu žinoti šilumos siurblio savininkams. Lietuvoje galima rinktis tarp vienos kainos tarifo ir dviejų zonų tarifo (dienos ir nakties). Kai kuriais atvejais dviejų zonų tarifas gali būti naudingas.
Nakties elektra paprastai kainuoja apie 30-40 proc. pigiau nei dienos. Jei jūsų šilumos siurblys intensyviai dirba naktį (o taip dažnai ir būna, nes naktimis šalčiau), dviejų zonų tarifas gali sutaupyti nemažai pinigų. Tačiau reikia atsargiai skaičiuoti, nes dienos elektra tokiu atveju būna brangesnė nei vienos kainos tarifo atveju.
Paprastas patarimas – pažiūrėkite į savo šilumos siurblio vartojimo statistiką (jei turite išmanųjį skaitiklį) ir paskaičiuokite, kiek elektros suvartojama dieną, o kiek naktį. Jei daugiau nei 40-50 proc. vartojama naktį, dviejų zonų tarifas greičiausiai bus naudingesnis.
Dar viena galimybė – saulės elektrinė. Jei turite saulės baterijas ant stogo, jos gali padengti dalį šilumos siurblio poreikių šiltesniais mėnesiais ir tarpsezoniais. Tiesa, žiemą, kai šildymo poreikiai didžiausi, saulės elektrinės našumas Lietuvoje minimalus, tad labai didelių lūkesčių dėti neverta. Bet kovo-balandžio ir spalio-lapkričio mėnesiais saulės energija gali padengti 20-40 proc. šilumos siurblio poreikių.
Realūs pavyzdžiai ir skaičiai iš praktikos
Teorija teorija, bet kaip atrodo realybė? Pabendravus su keliais šilumos siurblių savininkais, galima susidaryti gana aiškų vaizdą.
Vilniaus rajone gyvenantis Tomas turi 120 kv. m namą, pastatytą 2015 metais, su gera izoliacija (A energinio naudingumo klasė). Įsirengė 9 kW galios Mitsubishi šilumos siurblį. Per 2023-2024 metų šildymo sezoną (spalio-balandžio mėnesiais) jo elektros sąnaudos šildymui siekė apie 3 200 kWh. Tai kainavo maždaug 480 eurų. Anksčiau šildydamas elektriniais radiatoriais už šildymą mokėdavo apie 1 800 eurų per sezoną.
Kita situacija – Kauno rajone gyvenanti Rasa turi 150 kv. m namą, pastatytą 1995 metais, su vidutine izoliacija (C klasė). Jos 12 kW Panasonic šilumos siurblys per tą patį sezoną suvartojo apie 6 800 kWh elektros, kas kainavo maždaug 1 020 eurų. Anksčiau kūrendama malkomis išleisdavo apie 800-900 eurų, tad ekonomija ne tokia akivaizdi, bet komfortas ir patogumas nepalyginamai didesni.
Šie pavyzdžiai rodo, kad rezultatai labai skiriasi priklausomai nuo namo savybių. Bet abiem atvejais elektros sąnaudos šildymui buvo žymiai mažesnės nei naudojant tiesioginį elektros šildymą.
Įdomu tai, kad abiejų šilumos siurblių savininkai pastebėjo – šalčiausi sausio-vasario mėnesiai sudaro apie 40-45 proc. viso sezono elektros sąnaudų. Tai patvirtina, kad būtent žiemos mėnesiais efektyvumas krenta ir elektros sąnaudos išauga.
Ką daryti, kad elektros sąskaitos nebūtų šokiruojančios
Apibendrindami visą informaciją, galime suformuluoti keletą praktinių rekomendacijų, kurios padės kontroliuoti šilumos siurblio elektros sąnaudas ir išvengti nemalonių staigmenų.
Pirma, dar prieš perkant šilumos siurblį, įvertinkite savo namo šiluminius poreikius. Geriausia pasikonsultuoti su profesionaliu specialistu, kuris atliks šiluminį skaičiavimą. Pernelyg mažas šilumos siurblys dirbs nuolat maksimalia galia ir bus neefektyvus. Pernelyg didelis – dažnai įsijunginės ir išsijunginės, kas taip pat neefektyvu ir mažina įrangos tarnavimo laiką.
Antra, investuokite į kokybišką įrangą. Pigiausi kinų gamintojų modeliai gali atrodyti patraukliai dėl kainos, bet jų efektyvumas žemose temperatūrose dažnai prastas. Japonų ar Europos gamintojų modeliai brangesni, bet jų SCOP rodikliai geresni, o tai reiškia mažesnes elektros sąnaudas. Per 10-15 metų eksploatacijos skirtumas gali siekti kelis tūkstančius eurų.
Trečia, pasirūpinkite kokybiška montavimu. Net geriausia įranga neveiks efektyviai, jei blogai sumontuota. Lauko blokas turi būti įrengtas tinkamoje vietoje, kur yra gera oro cirkuliacija, bet kur jis nebus užpustomas sniego. Vidaus blokai turi būti išdėstyti taip, kad šiltas oras galėtų laisvai cirkuliuoti po patalpas.
Ketvirta, reguliariai prižiūrėkite įrangą. Nešvarūs filtrai vidaus blokuose gali padidinti elektros sąnaudas 10-15 proc. Filtrus reikėtų valyti bent kartą per mėnesį šildymo sezono metu. Lauko bloko išgarintojas taip pat turi būti švarus – ant jo nusėdęs dulkės, žiedadulkės ar pūkai mažina efektyvumą.
Penkta, optimizuokite naudojimą. Kaip jau minėta, geriau palaikyti stabilią temperatūrą nei nuolat ją keisti. Naudokite programuojamus režimus, jei jūsų modelis tai leidžia. Šiek tiek sumažinkite temperatūrą naktį. Uždarykite duris į mažai naudojamas patalpas – nereikia šildyti viso namo vienodai.
Šešta, stebėkite elektros sąnaudas. Jei turite išmanųjį elektros skaitiklį, reguliariai tikrinkite duomenis. Staigus sąnaudų padidėjimas gali reikšti, kad kažkas negerai – galbūt šilumos siurblys dirba neefektyviai arba atsirado papildomų šilumos nuostolių (pavyzdžiui, pradėjo pūsti langas).
Septinta, nepanikuokite dėl šalto laikotarpio. Sausio-vasario mėnesiais elektros sąskaitos natūraliai bus didesnės. Tai normalu. Svarbu vertinti visą šildymo sezoną, o ne atskirus mėnesius. Jei per visą sezoną elektros sąnaudos atitinka lūkesčius, viskas gerai.
Oras-oras šilumos siurbliai tikrai nėra elektros energijos rijikai, kaip kartais bandoma pavaizduoti. Tačiau jie nėra ir stebuklingi įrenginiai, kurie šildo beveik veltui. Tai efektyvūs šildymo prietaisai, kurie, tinkamai parinkti, sumontuoti ir naudojami, gali sumažinti šildymo išlaidas 2-4 kartus palyginti su tiesioginiu elektros šildymu. O tai jau tikrai verta dėmesio ir investicijos.
