Kodėl šilumos siurbliai triukšmauja ir ar tai normalu?
Jei neseniai įsirengėte šilumos siurblį arba tik planuojate tai padaryti, greičiausiai vienas iš klausimų, kuris sukasi galvoje — kiek tas įrenginys triukšmaus. Ir tai visiškai suprantamas rūpestis. Vienas dalykas yra skaityti techninius parametrus brošiūroje, visai kitas — gyventi šalia veikiančio agregato kiekvieną dieną, ypač kai kaimynai gyvena per kelis metrus.
Trumpas atsakymas: taip, šilumos siurbliai triukšmauja. Bet „triukšmas” čia yra labai santykinis žodis. Šiuolaikiniai oro-vandens arba oro-oro šilumos siurbliai skleidžia garsą, kurį dauguma žmonių apibūdintų kaip tolygų ūžimą — panašų į veikiančią oro kondicionavimo sistemą arba šaldytuvą lauke. Problema iškyla tada, kai tas ūžimas tampa per stiprus, kai jis vyksta netinkamu laiku arba kai įrenginys sumontuotas per arti gyvenamųjų patalpų ar kaimynų langų.
Kad suprastumėte, ar jūsų šilumos siurblys triukšmauja normaliai ar ne, reikia žinoti kelias pagrindines sąvokas ir Lietuvoje galiojančias normas.
Triukšmo matavimo vienetai — ką reiškia decibelai praktiškai?
Triukšmas matuojamas decibelais (dB arba dB(A), kai kalbame apie žmogaus ausiai jautriausią garso dažnių diapazoną). Ši skalė yra logaritminė, o tai reiškia, kad 10 dB skirtumas nėra „dvigubai garsiau” — jis suvokiamas kaip maždaug dvigubai garsesnis, bet fiziškai energijos skirtumas yra dešimteriopas. Praktiškai tai reiškia, kad 50 dB ir 60 dB — tai labai didelis skirtumas, nors skaičiai atrodo panašūs.
Kad būtų lengviau orientuotis, štai keletas orientacinių reikšmių:
- 20–30 dB(A) — tylus miegamasis naktį, lapų šlamesys
- 40–45 dB(A) — rami biblioteka, tylus biuras
- 50–55 dB(A) — normalus pokalbis, veikiantis šaldytuvas iš arti
- 60–65 dB(A) — judri gatvė, dulkių siurblys iš toli
- 70 dB(A) ir daugiau — triukšminga aplinka, ilgai veikiant gali paveikti sveikatą
Dauguma šiuolaikinių šilumos siurblių gamintojų nurodo, kad jų įrenginiai skleidžia 45–65 dB(A) garso galios lygį (SWL — Sound Power Level). Tačiau čia slypi vienas svarbus niuansas: garso galios lygis ir garso slėgio lygis (SPL — Sound Pressure Level) yra skirtingi dalykai. Garso galios lygis apibūdina, kiek garso energijos skleidžia pats įrenginys, o garso slėgio lygis — tai, ką iš tikrųjų išgirsite stovėdami tam tikru atstumu.
Paprasčiau tariant: jei gamintojo specifikacijoje nurodyta 60 dB(A) garso galia, tai nereiškia, kad stovėdami metrą nuo įrenginio išgirsite 60 dB(A). Realus garso slėgio lygis 1 metro atstumu bus mažesnis — dažniausiai apie 10–15 dB mažiau. Ir kiekvienam padvigubėjus atstumui, garsas sumažėja dar maždaug 6 dB. Tai labai svarbu planuojant įrenginio montavimo vietą.
Lietuvos triukšmo normos — ką sako įstatymai?
Lietuvoje triukšmo normas gyvenamojoje aplinkoje reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje”. Ši norma nustato, koks triukšmo lygis yra leistinas skirtingose aplinkose ir skirtingu paros metu.
Pagrindiniai skaičiai, kuriuos reikia žinoti:
- Dienos metu (7:00–23:00) gyvenamosios paskirties teritorijose leistinas ekvivalentinis triukšmo lygis lauke — 55 dB(A)
- Nakties metu (23:00–7:00) tas pats rodiklis — 45 dB(A)
- Patalpose (miegamuosiuose) naktį — 30 dB(A)
- Patalpose dieną — 35–40 dB(A), priklausomai nuo patalpų paskirties
Tai reiškia, kad jei jūsų šilumos siurblys naktį prie kaimyno lango sukuria daugiau nei 45 dB(A), techniškai jūs pažeidžiate normas. Ir čia svarbus žodis — „prie kaimyno lango”, ne prie jūsų paties įrenginio. Matavimas atliekamas ne prie šaltinio, o ten, kur triukšmas patenka.
Praktiškai tai reiškia, kad jei jūsų šilumos siurblys montuojamas 3–5 metrų atstumu nuo kaimyno namo sienos ar lango, reikia labai atidžiai skaičiuoti, ar triukšmo lygis neviršys normų. Ypač tai aktualu tankiai užstatytose teritorijose, miesto kvartaluose ar kai namai stovi labai arti vienas kito.
Nuo ko priklauso realus šilumos siurblio triukšmas?
Teoriniai skaičiai specifikacijose ir realybė dažnai skiriasi. Štai pagrindiniai veiksniai, kurie lemia, kiek iš tikrųjų triukšmaus jūsų įrenginys:
Ventiliatoriaus greitis ir apkrova. Šilumos siurblys triukšmauja labiausiai tada, kai dirba maksimalia galia — tai yra šalčiausiais žiemos mėnesiais. Kai lauko temperatūra krenta žemiau –10°C, kompresorius ir ventiliatorius dirba intensyviau, triukšmas gali padidėti 5–10 dB, palyginti su rudens ar pavasario veikimu. Tai reikia turėti omenyje: jei vasarą įrenginys atrodo tylus, žiemą situacija gali būti kitokia.
Montavimo vieta ir paviršiai aplink. Šilumos siurblys, pastatytas kampiniame name ar tarp dviejų sienų, gali sukurti garso atspindžius, kurie sustiprins triukšmą. Lygiai taip pat, jei įrenginys montuojamas ant betoninio pagrindo be vibracijos slopintuvų, vibracija persiduoda per konstrukciją ir gali pasireikšti kaip žemas dūzgimas patalpose.
Įrenginio amžius ir techninė būklė. Naujas šilumos siurblys ir tas pats įrenginys po 5–7 metų eksploatacijos gali skleisti labai skirtingą triukšmą. Susidėvėję guoliai, nešvarūs filtrai, palaidi tvirtinimo elementai — visa tai didina triukšmą. Reguliari priežiūra čia tikrai svarbi.
Modelis ir gamintojas. Skirtingų gamintojų ir skirtingų klasių įrenginiai tikrai skiriasi. Aukštesnės klasės inverteriniai šilumos siurbliai paprastai triukšmauja mažiau, nes gali reguliuoti darbo intensyvumą ir vengia staigių įsijungimų bei išsijungimų. Pigesniai „on/off” tipo įrenginiai dažnai triukšmauja cikliškai — įsijungia, dirba pilna galia, išsijungia — ir tai gali būti labiau erzinanti nei tolygus ūžimas.
Kaip sumažinti šilumos siurblio triukšmą — praktiniai sprendimai
Jei jau turite šilumos siurblį ir jis triukšmauja labiau nei norėtumėte, arba jei tik planuojate montavimą ir norite iš anksto viską padaryti teisingai — štai keletas konkrečių veiksmų.
Vibracijos slopintuvai. Tai vienas paprasčiausių ir pigiausių sprendimų. Specialūs guminiai arba spiraliniai vibracijos slopintuvai, dedami po įrenginio kojomis, efektyviai sumažina vibracijos perdavimą į pastatą ar pagrindą. Kaina — keliasdešimt eurų, efektas — pastebimas. Jei įrenginys montuojamas ant sienos laikiklio, taip pat galima naudoti vibracijas slopinančias tarpines.
Akustiniai ekranai. Rinkoje galima rasti specialius akustinius ekranus šilumos siurbliams — tai iš esmės trys sienelės (be viršaus ir be priekio, kad netrukdytų oro cirkuliacijai), pagamintos iš garso sugeriančių medžiagų. Teisingai sumontuotas ekranas gali sumažinti triukšmą 5–10 dB kaimyno pusės kryptimi. Svarbu: ekranas neturi blokuoti oro srauto, kitaip įrenginys dirbs neefektyviai ir greičiau susidėvės.
Montavimo vietos parinkimas. Jei dar tik planuojate, pagalvokite apie vietos pasirinkimą. Idealiausia — kuo toliau nuo miegamųjų langų (ir savų, ir kaimynų), kuo mažiau atspindinčių paviršių aplink, ir tokia vieta, kur natūralus želdynas (gyvatvorė, medžiai) gali papildomai sugeria garsą. Net 1–2 metrų skirtumas gali reikšmingai pakeisti situaciją.
Naktinio režimo nustatymas. Daugelis šiuolaikinių šilumos siurblių turi vadinamąjį „quiet mode” arba naktinį režimą, kuris apriboja ventiliatoriaus greitį ir taip sumažina triukšmą 3–8 dB. Kompromisas — šiek tiek sumažėja efektyvumas, bet naktį tai paprastai nėra kritiškai svarbu. Jei jūsų įrenginys turi tokią funkciją, bet ji neaktyvuota — verta tai padaryti.
Reguliari priežiūra. Bent kartą per metus patikrinkite ir išvalykite išorinio bloko filtrus bei šilumokaičio lamelės. Nešvarūs filtrai verčia ventiliatorių dirbti intensyviau, o tai reiškia daugiau triukšmo ir mažesnį efektyvumą vienu metu. Taip pat patikrinkite, ar visi tvirtinimo varžtai gerai priveržti — laikui bėgant jie gali atsilaisvinti.
Kaimynų skundai ir teisinė pusė — ką daryti?
Tai jautri tema, bet apie ją reikia kalbėti atvirai. Jei kaimynas skundžiasi dėl jūsų šilumos siurblio triukšmo, pirmiausia verta išklausyti ir nebandyti iš karto ginčytis. Galbūt problema tikrai egzistuoja, galbūt ji sprendžiama paprastais techniniais sprendimais.
Jei norite objektyviai įvertinti situaciją, galite kreiptis į akredituotą laboratoriją, kuri atliks triukšmo matavimus. Tai kainuoja, bet suteikia aiškų atsakymą — ar normos pažeidžiamos, ar ne. Jei normos nepažeidžiamos, turite dokumentą, kuris gina jūsų poziciją. Jei pažeidžiamos — žinote, kad reikia imtis veiksmų.
Kaimynui skundo kelias: jis gali kreiptis į savivaldybės visuomenės sveikatos centrą arba Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą. Šios institucijos gali inicijuoti triukšmo matavimus ir, jei normos pažeidžiamos, įpareigoti jus imtis priemonių. Baudos už triukšmo normų pažeidimą gali siekti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo pažeidimo masto ir aplinkybių.
Geriausia strategija — spręsti problemą dar prieš tai, kol ji tampa teisine. Pokalbis su kaimynu, techniniai sprendimai, galbūt kompromisas dėl darbo laiko — visa tai daug pigiau ir maloniau nei oficialios procedūros.
Nauji įrenginiai — ar tikrai tylesni?
Šilumos siurblių technologijos per pastaruosius 5–10 metų tikrai pažengė į priekį triukšmo mažinimo srityje. Šiandien galima rasti modelių, kurių garso galios lygis siekia tik 45–50 dB(A) — tai yra reikšmingai mažiau nei prieš dešimtmetį buvę standartiniai 60–65 dB(A).
Keletas gamintojų, kurie šioje srityje išsiskiria: „Mitsubishi Electric” Zubadan serija, „Daikin” Altherma 3, „Panasonic” Aquarea T-CAP — visi šie modeliai pasižymi santykinai žemu triukšmo lygiu. Tačiau svarbu žiūrėti ne tik į gamintojo nurodytą skaičių, bet ir į tai, kokiomis sąlygomis jis buvo išmatuotas — kartais gamintojai nurodo triukšmą esant minimaliai apkrovai, o ne maksimaliai.
Inverterinė technologija čia atlieka svarbų vaidmenį. Inverterinis kompresorius gali keisti savo darbo greitį pagal poreikį, todėl dažnai dirba žemesne galia ir atitinkamai tyliau. „On/off” tipo kompresoriai visada dirba arba pilna galia, arba visai neveikia — tai sukuria ciklinius triukšmo pokyčius, kurie daugeliui žmonių yra erzinantys net jei bendras lygis nėra labai aukštas.
Kai skaičiai virsta kasdienybe — ką iš tikrųjų verta žinoti
Grįžtant prie pradžios — šilumos siurbliai triukšmauja, ir tai normalu. Klausimas visada yra kiek, kur ir kada. Jei įrenginys montuojamas apgalvotai, su vibracijos slopintuvais, tinkamoje vietoje ir su aktyvuotu naktinio režimo nustatymu, dauguma žmonių jo triukšmo praktiškai nejaučia kaip problemos.
Svarbiausi praktiniai patarimai, kuriuos verta įsiminti: prieš perkant — palyginkite ne tik kainas, bet ir triukšmo charakteristikas, ir rinkitės inverterinį modelį. Prieš montuojant — pagalvokite apie vietą, atstumus ir galimus garso atspindžius. Po montavimo — aktyvuokite naktinį režimą ir reguliariai prižiūrėkite įrenginį.
Lietuvos normos — 55 dB(A) dieną ir 45 dB(A) naktį prie kaimyno namo — yra gana griežtos, ir jas viršyti nėra taip sunku, jei įrenginys montuojamas neapgalvotai tankiai apgyvendintoje teritorijoje. Todėl planavimo etape verta pasikonsultuoti su specialistu, kuris gali atlikti preliminarų triukšmo skleidimo skaičiavimą pagal konkrečią situaciją.
Galiausiai — jei jau turite problemą, ji beveik visada turi sprendimą. Akustiniai ekranai, vibracijos slopintuvai, darbo laiko apribojimai ar net įrenginio perkėlimas į kitą vietą — tai realūs ir dažnai nebrangūs sprendimai. Svarbiausia — neignoruoti problemos ir nesiginčyti su kaimynais, kai galima tiesiog ją išspręsti.
